Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia

Koordinatės: 55°30′27.3″ š. pl. 25°35′46.88″ r. ilg. / 55.507583°š. pl. 25.5963556°r. ilg. / 55.507583; 25.5963556
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°30′27.3″ š. pl. 25°35′46.88″ r. ilg. / 55.507583°š. pl. 25.5963556°r. ilg. / 55.507583; 25.5963556

Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Utenos
Savivaldybė Utenos rajonas
Gyvenvietė Utena
Adresas Aušros g. 78
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta (įrengta) 2005 m.
Stilius modernizmas

Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia – antroji parapinė bažnyčia Utenoje, pašventinta 2005 m. Tituluojama Dievo Apvaizdos vardu. Parapija apima dalį Senamiesčio, Dauniškio ir Aukštakalnio mikrorajonus bei keletą šalia esančių kaimų. Šioje teritorijoje gyvena apie 13 tūkstančių katalikų tikinčiųjų.

Bažnyčios interjeras

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kun. Sigito Sudento iniciatyva ir rūpesčiu 1990 m. kovo 20 d. įregistruota Aukštakalnio-Dauniškio mikrorajonų Romos katalikų bendruomenė. 1990 m. gegužės 14 d. skirtas sklypas statyti maldos namų kompleksą: piramidės formos bažnyčią, kleboniją, parapijos namus bei koplyčią (projekto autoriai architektai – Vladas Treinys ir Juozapas Šipalis). Tais pačiais metais būsimojo komplekso vietoje pastatyta ir pašventinta piramidės formos koplyčia. 19921995 m. S. Sudentas organizavo naujosios Dievo Apvaizdos bažnyčios statybą. 1992 m. spalio 24 d. buvo pašventintas naujai statomos bažnyčios kertinis akmuo, po dvejų metų pradėta piramidės formos bažnyčios statyba. Tačiau dėl lėšų trūkumo didingo statinio statybos sustojo, o vėliau pirminio projekto išvis atsisakyta. Su tais pačiais architektais projektas dar buvo koreguojamas: ant tų pačių trikampio plano formos pamatų suprojektuota neaukšta plokščiastogė bažnyčia, išsauganti Dievo Apvaizdos simboliką.[1] Nebaigta statybvietė buvo išmontuota.

1993 m. įrengti Parapijos namai, kurių salė buvo pritaikyta laikyti pamaldoms (iki 2005 m.).

2003 m. gegužės 18 d. Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko dekretu įsteigta Utenos Dievo Apvaizdos parapija. Naujai įkurtos parapijos pirmasis klebonas – kun. Henrikas Kalpokas. Įsteigus parapiją su joje gyvenančiais apie 13 tūkstančių katalikų, nuspręsta turėti parapijai savus maldos namus. 2004 m. Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas iškilmingai pašventino kertinį bažnyčios akmenį ir keturis varpus (pavadintus Jėzaus, šventųjų – Marijos, Juozapo ir Gerhardo – vardais).

Naujoji parapijos bažnyčia, pavadinta Dievo Apvaizdos vardu, atsidarė 2005 m. Projekto autoriai – architektai Ričardas Krištapavičius ir Mindaugas Jamantas. Statybos darbams vadovavo UAB „Dailista“ iš Kupiškio. Pagrindinis statybų rėmėjas- UAB „VP Market“, netoliese pastačiusi ir „Maxima“ parduotuvę. Bažnyčios ir stambaus prekybos centro sandėris, šių objektų artumas visuomenėje sukėlė nevienareikšmes diskusijas.[1] Bažnyčios vidus įrengtas parapijiečių ir rėmėjų lėšomis.

Naujoji bažnyčia iškilmingai pašventinta 2005 m. kovo 19 d., švenčiant šv. Juozapo atlaidus, dalyvaujant Panevėžio vyskupui Jonui Kauneckui, vyskupui emeritui Juozui Preikšui, apaštaliniam nuncijui Peteriui Štefanui Curbrigenui.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia suręsta iš raudonų klinkerio plytų. Bendras bažnyčios plotas siekia daugiau kaip 600 m², o vidaus – daugiau kaip 500 m². Bažnyčios bokšto su kryžiumi aukštis yra 44 m. Statinio erdvė šauna į aukštį, kuris tarsi pereina per presbiterijos stoglangį į ant bažnyčios bokšto stogo pastatytą kryžių.

Bažnyčios puošyba – minimalistinė. Vidaus sienos, kaip ir išorės – atvirų raudonų plytų, taip pat atviros metalo konstrukcijos, dažytos betono liejinių kolonos. Presbiterijos erdvę puošia altorius ir sakykla, iškaldinti iš lietuviško akmens (aut. Valentinas Šimonėlis). Virš altoriaus iškilę prof. Kazio Morkūno erdviniai vitražai: Akis – Dievo Apvaizdos simbolis, Kristaus figūra. Keturiolikoje bažnyčios langų įrengti analogo Lietuvoje neturintys vitražai – „Kryžiaus kelio“ stotys.

Bažnyčioje įrengtos šildomos akmens masės plytelių grindys, didžiulė erdvė, balkonai, patogios neperšviečiamo matinio stiklo klausyklos, kad tikintieji galėtų tinkamai švęsti Susitaikymo sakramentą. Šiuolaikiški suolai talpina virš 500 žmonių, o iš viso telpa apie 1000 tikinčiųjų. Bažnyčioje yra 3 manualų, 60 registrų vokiški, „Johhanus Gloria“ firmos elektroniniai vargonai „Exelent 358“. Bokšte įrengti 4 kompiuterizuotai valdomi varpai, padovanoti kan. Gerhard Lange rūpesčiu, iš Vokietijos.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Maxima“ – šventoriujeutena.eu 2003-06-03 Archyvuota kopija 2020-08-16 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]