Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°30′27.3″ š. pl. 25°35′46.88″ r. ilg. / 55.507583°š. pl. 25.5963556°r. ilg. / 55.507583; 25.5963556

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia
Utenos naujoji.jpg
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Utenos
Savivaldybė Utenos rajonas
Gyvenvietė Utena
Adresas Aušros g. 78
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 2005 m.
Stilius modernizmas

Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia yra antroji parapinė bažnyčia Utenoje, pašventinta 2005 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. buvo pašventintas naujai statomos bažnyčios kertinis akmuo, po dvejų metų pradėta bažnyčios statyba. Vėliau dėl lėšų stygiaus statyba sustabdyta.

2003 m. įsteigus Utenos Dievo Apvaizdos parapiją su joje gyvenančiais apie 13 tūkstančių katalikų, nuspręsta turėti parapijai savus maldos namus. 2004 m. Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas iškilmingai pašventino kertinį bažnyčios akmenį ir keturis varpus (pavadintus Jėzaus, šventųjų – Marijos, Juozapo ir Gerhardo – vardais). Naujoji parapijos bažnyčia, pavadinta Dievo Apvaizdos vardu, atsidarė 2005 m. Projekto autoriai – architektai Ričardas Krištapavičius ir Mindaugas Jamantas. Statybos darbams vadovavo UAB „Dailista“ iš Kupiškio. Pagrindinis statybų rėmėjas- UAB „VP Market“, netoliese pastačiusi ir „Maxima“ parduotuvę. Bažnyčios vidus įrengtas parapijiečių ir rėmėjų lėšomis.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia suręsta iš raudonų klinkerio plytų. Bendras bažnyčios plotas siekia daugiau kaip 600 kv. m., o vidaus – daugiau kaip 500 kv. m. Bažnyčios bokšto su kryžiumi aukštis yra 44 m. Statinio erdvė šauna į aukštį, kuris tarsi pereina per presbiterijos stoglangį į ant bažnyčios bokšto stogo pastatytą kryžių.

Bažnyčios puošyba – minimalistinė. Vidaus sienos, kaip ir išorės – atvirų raudonų plytų, taip pat atviros metalo konstrukcijos, dažytos betono liejinių kolonos. Presbiterijos erdvę puošia altorius ir sakykla, iškaldinti iš lietuviško akmens (aut. Valentins Šimonėlis). Virš altoriaus iškilę prof. Kazio Morkūno erdviniai vitražai: Akis – Dievo Apvaizdos simbolis, Kristaus figūra. Keturiolikoje bažnyčios langų irengti analogo Lietuvoje neturintys vitražai - „Kryžiaus kelio“ stotys.

Bažnyčioje įrengtos šildomos akmens masės plytelių grindys, didžiulė erdvė, balkonai, patogios neperšviečiamo matinio stiklo klausyklos, kad tikintieji galėtų tinkamai švęsti Susitaikymo sakramentą. Šiuolaikiški suolai talpina virš 500 žmonių, o iš viso telpa apie 1000 tikinčiųjų. Bažnyčioje yra 3 manualų, 60 registrų vokiški, „Johhanus Gloria“ firmos elektroniniai vargonai - „Exelent 358“. Bokšte įrengti 4 kompiuterizuotai valdomi varpai, padovanoti kan. Gerhard Lange rūpesčiu, iš Vokietijos.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka