Uotankių valsčius
| Uotankių valsčius latv. Otaņķu pagasts | |
|---|---|
 | |
| Valstybė |  Latvija
|
| Regionas |  Kuršas
|
| Savivaldybė | Pietų Kuršo savivaldybė |
| Administracinis centras | Rudė |
| Įkūrimo data | 1945 m.[1] |
| Gyventojų | 748 |
| Plotas | 120,3 km² |
| Tankumas | 6 žm./km² |
 Vikiteka |
Uotankių valsčiusVikiteka |
Uotankių valsčius (latv. Otaņķu pagasts) – viena iš Pietų Kuršo savivaldybės administracinių teritorijų Latvijos vakaruose. Plotas 120,3 km²,[2] 748 gyventojai (2023 m.).[3] Administracinis centras – Rudė.
Yra kultūros rūmai,[4] biblioteka,[5] pašto skyrius,[6] Mežgale stovi baptistų bažnyčia. Veikia daržovių perdirbimo, grūdų perdirbimo ir krovinių pervežimo įmonės.[7] Iki 2020 m. Rudėje veikė pagrindinė mokykla.[8]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dabartinio valsčiaus teritorijoje iki Pirmojo pasaulinio karo buvo Nycos palivarkas, nuo 1885 m. veikė Rudės vėjo malūnas. Latvijai tapus nepriklausoma, per 1920–1937 m. žemės reformą palivarko ir Nycos girininkijos žemė išdalyta naujakuriams. 1945 m. Nycos valsčiuje įkurta Uotankių apylinkė. 1951 m. prie jos prijungta Banažių apylinkės dalis, 1954 m. – Baltpurvų apylinkė. Sovietmečiu apylinkėje veikė „Auksinės žvaigždės” kolūkis, buvo konservų cechas, stalių ir mechaninės dirbtuvės, lentpjūvė, plytinė, malūnas, pieno nugriebimo punktas, šiltnamiai. Veikė girininkija ir miško ruošos punktas.[9]
1990 m. apylinkė pertvarkyta į valsčių. Į dabartinę valsčiaus teritoriją įeina tarpukariu buvusio Nycos valsčiaus šiaurinė ir Gruobinios valsčiaus pietinė dalis bei nedidelė buvusio Bartos valsčiaus dalis.[9]
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ribojasi su Pietų Kuršo savivaldybės Nycos, Gruobinios, Gaviezės, Bartos ir Dunikos valsčiais, vakaruose prieina prie Liepojos ežero pietrytinės pakrantės. Valsčiaus teritorija yra Pajūrio žemumos Bartuvos lygumoje. Paviršius lygus, žemėja nuo 20,8 m valsčiaus rytiniame pakraštyje iki 0,2 m virš jūros lygio Liepojos ežero pakrantėje. Ežero krantai žemi, priekrantės užžėlusios. Nuo pakrančių užpelkėjimo saugo pylimas, šalia jo iškastas kanalas, į kurį suteka Uorbupės, Duorupės, Lyčupės ir kitų upelių vanduo; į ežerą įteka tik Uotankė ir valsčiaus pietine riba tekanti Bartuva. Valsčiaus rytinėje dalyje plyti dideli miškų masyvai.[9]
Liepojos ežero gamtai saugoti 1977 m. įkurtas draustinis.[10]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2000 m. valsčiuje buvo 1009 gyventojai, iš jų 95,4 % latvių, 2,0 % rusų, 1,7 % lietuvių.[9]
Didžiausios gyvenvietės – Rudė (234 gyv., 2022 m.),[11] Uotankiai, Upmalciemas, Duorupė, Mežgalas, Laukgalas, Banažgalas, Laurciemas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Apylinkės įkūrimo metai
- ↑ Reģionu, novadu, pilsētu un pagastu kopējā un sauszemes platība gada sākumā 2022 - 2023, Centrālā statistikas pārvalde. Nuoroda tikrinta 2023-06-30.
- ↑ Pilsētu (blīvi apdzīvotu) un lauku (reti apdzīvotu) teritoriju iedzīvotāju skaits reģionos, pilsētās, novados un pagastos (pēc administratīvi teritoriālās reformas 2021. gadā) 2022 - 2023, Centrālā statistikas pārvalde. Nuoroda tikrinta 2023-06-30.
- ↑ Otaņķu tautas nams, Kulturasdati.lv. Nuoroda tikrinta 2023-07-01.
- ↑ Dienvidkurzemes novada bibliotēkas Otaņķu pagasta filiālbibliotēka[neveikianti nuoroda], Latvijas bibliotēku portāls. Nuoroda tikrinta 2023-07-01.
- ↑ Pasta pakalpojumu sniegšanas vietas, Latvijas pasts. Nuoroda tikrinta 2023-07-01.
- ↑ Rūpnieciskā ražošana, Nīcas novads. Nuoroda tikrinta 2023-07-01.
- ↑ Rudes skola svinēs jubileju un noslēgumu, Liepājniekiem.lv, 2020-07-31. Nuoroda tikrinta 2023-07-01.
- ↑ 9,0 9,1 9,2 9,3 Otaņķu pagasts, Enciklopēdija „Latvijas pagasti”, t. 2 (M–Ž), p. 137, 138. A/S „Preses nams”, 2002. ISBN 9984-00-436-8.
- ↑ Dabas aizsardzības plāns. Dabas liegums „Liepājas ezers”, Ryga, 2008, p. 17. Archyvuota 2019-12-19. Nuoroda tikrinta 2023-07-01.
- ↑ Rude, Vietvārdu datubāze, Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2023-07-01.