Nycos valsčius
| Nycos valsčius latv. Nīcas pagasts | |
|---|---|
 | |
| Valstybė |  Latvija
|
| Regionas |  Kuršas
|
| Savivaldybė | Pietų Kuršo savivaldybė |
| Administracinis centras | Nyca |
| Gyventojų | 2 378 |
| Plotas | 230,4 km² |
| Tankumas | 10 žm./km² |
 Vikiteka |
Nycos valsčiusVikiteka |
Nycos valsčius (latv. Nīcas pagasts) – viena iš Pietų Kuršo savivaldybės administracinių teritorijų Latvijos vakaruose, Baltijos pajūryje. Plotas 230,4 km²,[1] 2378 gyventojai (2023 m.).[2] Administracinis centras – Nyca.
Veikia vidurinė mokykla,[3] muzikos mokykla,[4] Nycos kultūros rūmai, Jūrmalciemo ir Kalniškių visuomeniniai centrai,[5] biblioteka,[6] pašto skyrius.[7] Nycoje ir Jūrmalcieme stovi liuteronų bažnyčios.
Nycos kraštas Latvijoje žymus puošniais tautiniais drabužiais ir savitais papročiais.[8]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Susiformavo Nycos, Pėtermuižos, Auzės, Žibjų, Sikšnių ir Uotankės dvarų valdose. 1919 m. dalis valsčiaus teritorijos atiduota naujai įkurtam Dunikos valsčiui. 1935 m. buvo 21 930 ha ploto, turėjo 851 valstiečių ūkį, tris vėjo malūnus, dvi plytines, trylika krautuvių. 1945 m. valsčiuje įkurtos Nycos, Banažių, Jūrmalciemo ir Uotankių apylinkės, o pats valsčius 1949 m. panaikintas. 1951 m. prie Nycos apylinkės prijungta Banažių apylinkės dalis, 1954 m. – Jūrmalciemo, Bernatų ir Perkuonės apylinkės (1956–1975 m. Perkuonės apylinkė atnaujinta), 1975 m. – Rucavos apylinkės dalis. Sovietmečiu (nuo 1960 m.) veikė gerais ekonominiais rodikliais garsėjęs tarybinis ūkis „Nyca”. Tarybinio ūkio laikais pastatytas didelis administracinis pastatas, kultūros rūmai, vaikų darželis, sporto salė, mokyklos priestatas. Nycoje ir Jūrmalcieme veikė pieno nugriebimo punktai, Jūrmalcieme – lentpjūvė, žuvų priėmimo punktas.[8]
1990 m. Nycos apylinkė pertvarkyta į valsčių. Dabartinio valsčiaus teritorija apima ir tarpukariu buvusį Perkuonės valsčių bei dalį senojo Rucavos valsčiaus.[8]
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ribojasi su Liepojos miestu bei Pietų Kuršo savivaldybės Gruobinios (riba eina Liepojos ežeru), Uotankių, Dunikos ir Rucavos valsčiais, vakaruose prieina prie Baltijos jūros (Bernatų pajūryje yra labiausiai į vakarus nutolęs Latvijos taškas[9]). Valsčiaus teritorija yra Pajūrio žemumos Bartuvos lygumoje. Pajūriu driekiasi kopų zona, ties Jūrmalciemu supūstytos aukščiausios pajūrio kopos Latvijoje (Pūsėnų kalno (kopos) aukštis nuo papėdės 31 m, absoliutus aukštis – 37 m virš jūros lygio). Bernatų pakrantę veikia erozija, dalį kopų plauna jūra. Valsčiui priklauso vakarinė Liepojos ežero dalis; ežerą nuo jūros skiria 2–3 km pločio sausumos ruožas. Valsčiaus pietinėje dalyje telkšo Papės ežeras, rytinėje – Ječių pelkė. Didžiausia upė – Bartuva. Valsčių kerta magistralinis automobilių kelias Liepoja–Lietuvos siena (A11).[8]
Valsčiuje savaime auga retos, į Latvijos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys: europinis kukmedis, paprastasis amalas, gebenė lipikė, menturlapė baltašaknė, pajūrinis sotvaras, sibirinis vilkdalgis.[8] Valsčiaus gamta saugoma Papės ežero ir Bernatų gamtos parkuose bei Liepojos ežero, Ječių pelkės ir Rucavos kukmedyno draustiniuose.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po Didžiojo maro (1710–1711 m.) išmirus daugiau kaip pusei vietinių gyventojų, į Nycos kraštą atsikėlė lietuvių, lenkų, švedų ir vokiečių. Susimaišius tautoms, kuriam laikui išliko nedideli etniniai skirtumai: XX a. pradžioje valsčiaus gyventojai dar šiek tiek skyrėsi nuo kitų latvių išvaizda, kalba ir elgsena.[8]
1935 m. valsčiuje gyveno 4160 žmonių, iš jų 98,8 % latvių. 1941 m. sovietų valdžia į tremtį išsiuntė 42, 1949 m. – 243 gyventojus. 2000 m. valsčiuje buvo 2839 gyventojai, iš jų 94,9 % latvių, 2,0 % rusų, 1,3 % lietuvių.[8]
Didžiausios gyvenvietės – Nyca (992 gyv., 2022 m.),[10] Bernatai (290 gyv.),[11] Jūrmalciemas (117 gyv.),[12] Perkuonė, Lauciņciemas, Aucugalas.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Pūsėnų kopa -
Jūrmalciemo bažnyčia -
Viešbutis „Nīcava” Nycoje
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Reģionu, novadu, pilsētu un pagastu kopējā un sauszemes platība gada sākumā 2022 - 2023, Centrālā statistikas pārvalde. Nuoroda tikrinta 2023-07-01.
- ↑ Pilsētu (blīvi apdzīvotu) un lauku (reti apdzīvotu) teritoriju iedzīvotāju skaits reģionos, pilsētās, novados un pagastos (pēc administratīvi teritoriālās reformas 2021. gadā) 2022 - 2023, Centrālā statistikas pārvalde. Nuoroda tikrinta 2023-07-01.
- ↑ Nīcas vidusskola, Dienvidkurzemes novads. Nuoroda tikrinta 2023-07-05.
- ↑ Nīcas Mūzikas skola, Dienvidkurzemes novads. Nuoroda tikrinta 2023-07-07.
- ↑ Kultūras nami, tautas nami, sabiedriskie centri, Dienvidkurzemes novads. Nuoroda tikrinta 2023-07-05.
- ↑ Nīcas pagasta bibliotēka, Nīcas novads. Nuoroda tikrinta 2023-07-07.
- ↑ Pasta pakalpojumu sniegšanas vietas, Latvijas pasts. Nuoroda tikrinta 2023-07-07.
- ↑ 8,0 8,1 8,2 8,3 8,4 8,5 8,6 Nīcas pagasts, Enciklopēdija „Latvijas pagasti”, t. 2 (M–Ž), p. 106–109. A/S „Preses nams”, 2002. ISBN 9984-00-436-8.
- ↑ Latvijas rietumu galējais punkts – „Zaļais stars”, Nīcas tūrisms. Nuoroda tikrinta 2023-07-07.
- ↑ Nīca, Vietvārdu datubāze, Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2023-07-05.
- ↑ Bernāti, Vietvārdu datubāze, Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2023-07-05.
- ↑ Jūrmalciems, Vietvārdu datubāze, Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2023-07-05.