Uladzimiras Mackievičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Uladzimiras Mackievičius
blrs. Уладзімір Уладзіміравіч Мацкевіч
Gimė 1956 m. gegužės 14 d. (67 metai)
Čeremchovas, Rusijos TFSR
Veikla filosofas, visuomenininkas, politinis aktyvistas
Alma mater Leningrado valstybinio universiteto Psichologijos fakultetas

Uladzimiras Uladzimiravičius Mackievičius (Pagal Rytų Slavų vardų rašymo susitarimą, tėvavardis Uladzimiravičius, o pavardė Mackievičius; blrs. Уладзімір Уладзіміравіч Мацкевіч; Vladimiras Vladimirovičius Matskevičius, rus. Владимир Владимирович Мацкевич; g. 1956 m. gegužės 14 d., Čeremchovas, Irkutsko sritis, RSFSR, SSRS) – Baltarusijos filosofas (metodologas), visuomenininkas ir politinis aktyvistas. Baltarusijos valdžia jį suėmė 2021 m. rugpjūčio 4 d. Žmogaus teisių organizacijos paskelbė jį politiniu kaliniu.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jo tėvai baltarusiai buvo priverstinai perkelti į Sibirą, kur gimė Mackievičius.[2] Netrukus šeima buvo reabilituota ir 1966 m. grįžo į Baltarusiją.[2] Studijavo Leningrado valstybiniame universitete, baigė psichologijos studijas.[3] Jam didelę įtaką padarė Georgijus Ščedrovickis ir Maskvos metodinis būrelis.[3] [4]

Praeito amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje apsigyveno Latvijoje ir ten įsitraukė į Perestroiką.[2] 1994 m. grįžo į Baltarusiją (Gudiją).[2] Mackievičius dalyvavo įvairių rinkimų kampanijų kandidatu ir dirbo politiniu technologu.[2] Dirbo kartu su trimis partijomis, kurios susijungė į Jungtinę pilietinę partiją (Abjadnanaja hramadzianskaja partyja).[2] Jam dalyvaujant taip pat buvo suformuota Chartija 97.[2] Mackievičius yra ilgametis Aleksandro Lukašenkos kritikas, 2011 m. jis apibūdino politinę situaciją kaip „personalistinę diktatūrą, įvedusią karo padėtį“.[2] Jis palaikė protestus po 2020 m. prezidento rinkimų ir pavadino Lukašenką „neteisėtu prezidentu“.[5] 2021 m. vasarį Mackievičius palankiai įvertino neseniai paskelbtos bendros opozicijos strategijos atsiradimą, tačiau sukritikavo didelę dalį jos turinio.[6]

1994 ir 1996 m. Mackievičius Baltarusijos švietimo ministerijos užsakymu dalyvavo rengiant du švietimo reformos projektus, tačiau šie projektai nebuvo įgyvendinti.[2] 2007 m. Mackievičius dalyvavo kuriant EuroBelarus NVO, kuri yra Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo narė.[7] Jis taip pat įkūrė Humanitarinių technologijų agentūrą (rus. Агентство гуманитарных технологий) ir jai vadovavo.[3] Mackievičius kartu su sociologe Tacjana Vadalažskaja sukūrė „Skrajojantį universitetą“ (rus. Летучий университет), kuriame pagrindinis dėmesys buvo skiriamas kritinio mąstymo ugdymui.[8]

Jis buvo sulaikytas 2021 m. rugpjūčio 4 d.[1] Tacjana Vadalažskaja ir keli kiti su juo susiję aktyvistai buvo sulaikyti tą pačią dieną.[1] Rugpjūčio 6 d. aštuonios Gudijos (Baltarusijos) žmogaus teisių organizacijos bendru nutarimu pripažino Mackievičių politiniu kaliniu.[1] Pagal Baltarusijos baudžiamojo kodekso 342 straipsnį jis buvo apkaltintas „akcijos, šiurkščiai pažeidžiančios viešąją tvarką, organizavimu“.[9]

2011 m. duomenimis, buvo paskelbęs daugiau nei 50 kūrinių.[2]

Tacjana Vadalažskaja ir Uladzimiras Mackievičius galvoja apie Baltarusiją.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Papildoma literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Uladzimiro Mackievičiaus tekstai ir vaizdo įrašai

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]