Ukmergės piliakalnis
| Ukmergės piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Ukmergės piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Ukmergės rajonas | ||
| Seniūnija | Ukmergė | ||
| Aukštis | 16 m | ||
| Plotas | 26x30 | ||
| Priešpilis | 120x40 | ||
| Naudotas | XIV a. – XV a. vidurys | ||
| Žvalgytas | 1836, 1970 | ||
| Tirtas | 2003 m. | ||
| Registro Nr. | AR1262 / 3539 / A1193 | ||
.png)
Ukmergės piliakalnis – piliakalnis Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, Ukmergėje. Pasiekiamas iš Vilniaus gatvės, prieš Ukmergės tiltą per Šventąją miesto centre pavažiavus į kairę rytų kryptimi Paupio gatve 100 m – yra kairėje, šiaurėje. Papėdėje stovi sentikių cerkvė.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis tai kalva Šventosios dešiniajame ir Ukmergėlės kairiajame krante, netoli jų santakos. Aikštelė ovali, orientuota vakarų – rytų kryptimi, 26 m ilgio, 30 m pločio. Ji apjuosta 85 m ilgio, 1-4 m aukščio, 11-24 m pločio pylimu, kuris neišlikęs šiaurinėje pusėje, o aukščiausias rytinėje dalyje. Šlaitai statūs, 16 m aukščio.
Piliakalnis apardytas duobių, šlaitai nuo XIX a. pradžios slinko, ypač iš šiaurinės pusės, erozija sustabdyta 1993–1995 m. Piliakalnyje 1836 m. spalio 15 d. aptikti vienas virš kito sudėti medžiai, keleriais metais anksčiau – šulinio rentinys ir medinis kastuvas. Apaugęs retais lapuočiais medžiais, pietvakariniame ir šiauriniame šlaituose įrengti laiptai, pylimo šiaurės rytų šlaitas kiek eroduoja.
200 m į pietvakarius nuo piliakalnio, Ukmergėlės (Vilkmergėlės) dešiniajame krante yra Pilies Kalnu vadinamas Šventosios dešiniojo kranto aukštumos kyšulys (N55°14’55.0„; E24°46’55.3“) – greičiausiai piliakalnio papilys. Jo aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 120x40 m dydžio. Pietinis ir rytinis šlaitai statūs, 10-20 m aukščio, šiaurinis ir vakarinis – nuolaidūs, 2-3 m aukščio.
Pilies Kalnas labai apardytas jam nuo XVI a. pakliuvus į miesto teritoriją.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas.[1] Pietinėje ir rytinėje piliakalnio papėdėse, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 2003 m., kurioje rasta žiestos keramikos. Piliakalnis datuojamas XIV a. – XV a. viduriu. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 12000 m².
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnyje stovėjo Vilkmergės pilis. Jos apylinkes Livonijos ordinas niokojo 1333 m., 1364 m. vasario mėnesio pradžioje, 1365 m. rugpjūčio 15 d., 1373 m. rugpjūčio 22 d., 1378 m. vasario viduryje. Pilis užimta buvo, rodos, tik 1385 m. gegužės mėnesį, ją netikėtai užklupus kryžiuočių remiamam Sudimantui. 1388 m. rugsėjo mėnesį pilį, artėjant kryžiuočiams, sudegino jos gynėjai. Vėliau ji atstatyta, nes kryžiuočių buvo vėl užimta 1391 m. rugpjūtį. Po to Vilkmergės pilis vėl atstatyta, nes minima 1398, 1410, 1412, 1415, 1424, 1425, 1434 ir 1435 m., o 1597 m. minimos pilies teismo knygos.
XIX a. piliakalnio aikštelėje stovėję statiniai buvo nugriauti ir čia imta rengti turgus. Archeologo Justino Račo teigimu, XX a. vid. piliakalnio aikštelė buvo išlyginta[2].
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Saliečių piliakalnis 8 km | Levaniškių piliakalnis 36 km | Šeimyniškėlių piliakalnis 39 km Zujų piliakalnis 6,5 km |
| |||||||
| Normainių piliakalnis 32 km |
|
Berzgainių piliakalnis 18 km Juodausių piliakalnis 4 km | |||||||||
| Sukinių piliakalnis 13 km | Vaitkuškio piliakalnis 5 km Kernavės piliakalniai 40 km |
Parijos piliakalnis 13 km Gedimino pilis 69 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Piliakalnio papėdėje – Ukmergėlė -
Piliakalnis nuo Paupio gatvės, 2013 m. -
Atnaujintas piliakalnis, 2020 m. -
Papėdė prie renginių aikštelės -
Ukmergės piliakalnis iš šiaurės rytų pusės -
Ukmergės piliakalnis iš pietų pusės -
Ukmergės piliakalnis iš vakarų pusės -
Ukmergės piliakalnis iš rytų pusės -
Ukmergės piliakalnio aikštelė iš pietvakarių pusės -
Ukmergės piliakalnio aikštelė iš šiaurės rytų pusės -
Ukmergės piliakalnis naktį
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 170–171 (Nr. 761)
- ↑ https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ant-ukmerges-pilies-kalno-archeologai-aptiko-boksto-ir-kitu-pastatu-liekanu-582-1303020
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.194.
- Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais, leidimo metai 2000, p. 112–114.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap. 1. B.84 (buv. 66). P.1-5, 9, 48.
- F. Dubois de Montepereux. Forts et mardelles //Annoire de voyages et de la geographie pour l’annee 1847. Paris, 1847. P.134-135.
- F. Wilczynski. Wędrowka do gor Utenesa, ksiązięcia Litwy, zalozyciela Uciany // Tygodnik Petersburski.
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 196–199.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 108.
- Petras Tarasenka. 1922. Ieškojimai Neries ir Šventosios santeklyje // Mūsų senovė. Tilžė. T. I. Kn. 4–5, p. 577–578.
- Motiejus Valančius. Pasakojimas Antano Tretininko // Raštai. Vilnius. 1972. T. I, p. 363.
- Tomas Baranauskas. Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis // Lietuvos archeologija. Vilnius. 2003. T. 24, p. 68, 96-97.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |