Ukmergės Vaižganto kapinės

Koordinatės

55°15′33″š. pl. 24°46′29″r. ilg. / 55.259262°š. pl. 24.774643°r. ilg.

Vieta

Ukmergės rajono savivaldybė

Seniūnija

Ukmergės miesto seniūnija

Plotas

3,6 ha

Naudotas

veikiančios

Registro Nr.

u.k. 31800 / 17048 / 40497

Ukmergės Vaižganto kapinės – senosios kapinės, esančios Ukmergės miesto Vaižganto gatvėje, Dukstynos mikrorajone, 0,8 km į šiaurės rytus nuo Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčios. Jos užima 3,6 ha plotą, yra riboto laidojimo.^[1] Stačiakampis kapinių sklypas ribojamas Vaižganto, S. Daukanto, A. Baranausko g. ir Ramybės skg. Kapinės suskaitmenintos.^[2] Prižiūri Ukmergės miesto seniūnija.

Ukmergės miesto pagrindinės ir didžiausios kapinės įsikūrusios užmiestyje – Dukstynos kapinės.

Istorija

Senųjų Ukmergės kapinių įkūrimo data laikoma 1796 m. Ankstesnės, pirmosios miesto kapinaitės buvo šalia Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčios. Dalis kapinių teritorijos buvo nešventinta, todėl joje buvo laidojami savižudžiai ir nekrikštyti kūdikiai.^[3]

Kultūros vertybės

Pagrindinis straipsnis – Ukmergės kapinių koplyčia.

Kapinėse yra į Kultūros vertybių registrą įtrauktų objektų. Senųjų palaidojimų apsuptyje viduryje kapinių stūkso mūrinė kapinių koplyčia.^[4] Ją pastatyti sumanė vyskupas Motiejus Valančius. Jis 1865 pateikė prašymą Kauno gubernatoriui dėl leidimo statyti koplyčią Ukmergės parapinėse kapinėse. Buvo gautas sutikimas statyti medinę koplyčią, tačiau klebonas H. Banevičius kreipėsi į gubernatorių su prašymu statyti ne medinę, bet mūrinę, nurodęs, kad turi parapijiečių suaukotų iki 30000 plytų statyboms. Koplyčios pamatai jau buvo išmūryti 1868 m. Po patvirtinto naujo statinio plano, statybos apie 1871 m. buvo baigtos. Koplyčia istorizmo stiliaus su neoklasicistine stilistika.

Kapinių pusėje arčiau Ramybės skersgatvio yra Lietuvos 1919–1923 m. Nepriklausomybės kovose su bermontininkais ir lenkais žuvusių karių kapai.^[5] 311 m² dydžio sklype antkapius žymi standartiniai betoniniai kryžiai su saulutėmis ir įrašais. Palaidotiems Lietuvos kariams pastatyti 69 kario kryželiai. Žinomi 53 kariai. Tarp kapų pastatytas obeliskas. Obelisko priekyje, skyde su Vyčio kryžiumi įrašyta: „Žuvusiems / už tėvynės / laisvę / 1919-1923 m.“, žemiau plokštėje: „AtA / Didvyriai / amžiais garbins jus lietuviai ir lietuvės. / Kad jūs ėjot savo pareigas šventai. / Kad jūs darbo pabaigtuvės / Yra garsūs Širvintai! / žuvusiems kovos draugams / Butigeidiečiai“. Sovietmečiu šis paminklas nebuvo nugriautas ir išliko iki šių dienų.

Kapinių 511 m² dydžio sklype prie A. Baranausko g. įrengti Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapai.^[6] Prie kapinių tvoros pastatytas granito paminklas su iškaltu kalaviju ir data „1915 / DEN TOTEN ZU EHREN“ Kapines žymi 157 betoniniai kryželiaisu įrašais vokiečių kalba, tačiau palaidotųjų skaičius nežinomas. 2016 m. čia darbo stovyklą surengė Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga, kartu su vietos savanoriais sutvarkę kapus, kryžius, paminklą.^[7]