Ugo Pellis
| Ugo Pellis | |
|---|---|
| Gimė | 1882 m. spalio 9 d. San Valentino di Fjumičelas, Italijos karalystė |
| Mirė | 1943 m. liepos 17 d. (60 metų) Goricija, Italijos karalystė |
| Veikla | kalbininkas, literatas, fotografas |
| Alma mater | Insbruko universitetas |
Ugas Pelisas (it. Ugo Pellis, 1882 m. spalio 9 d. San Valentino di Fjumičelas, Udinės provincija, Italijos karalystė – 1943 m. liepos 17 d. Goricija, Italijos karalystė) – friulų kalbininkas, literatas, fotografas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tėvas buvo miesto dvarininkas. U. Pelisas mokėsi Valstybinėje Goricijos gimnazijoje, pasižymėjo gabumu kalboms. Gimnazijoje susipažino su Dž. Batista Bruzinu, vėlesniais dešimtmečiais draugystė su juo buvo reikšminga. 1903–1904 m. baigęs gimnaziją studijavo kalbotyrą Insbruko ir Vienos universitetuose. 1907–1908 m. Insbruko universitete apgynė disertaciją apie romanų ir germanų kalbas („Die germanischen Elemente im Isonzofriaulischen und grammatische Bearbeitung derselben“). Nuo 1907 m. Insbruko Aukštojoje Koperio gimnazijoje dirbo vokiečių kalbos ir literatūros mokytoju, o nuo 1912 m. perėjo į Triesto Miesto aukštąją F. Petrarkos gimnaziją. 1908 m. vedė Neldą Dorčič. Nuo jaunų dienų buvo Friulų jaunimo sąjungos pirmininkas. Imperijos valdžia du kartus jį buvo suėmusi ir teisė už dalyvavimą demonstracijose Udinėje ir Insbruke. Dirbo leidinyje „Le nuove pagine“, 1910–1914 m. vadovavo žurnalui „Forum Iulii. Rivista di scienze e lettere“. 1915 m. buvo vienas iš „Zärtlichkeitsausdrücke und Koseworte in der friulanischen“ autorių – tai friuliškų posakių apie prieraišumą ir artumą rinkinys.[1]
U. Pelisas literatūrine kūryba užsiėmė jau 1909–1910 m., tačiau pirmieji darbai publikuoti tik 1921 m. U. Peliso kūrybai priklauso ir prozos, ir poezijos darbai, taip pat ir vertimai. Prie pastangų kūrinius išleisti prisidėjo Dž. Batista Bruzinas. U. Peliso darbai buvo to meto valdžios cenzūruojami, dalis jų liko rankraščiuose ir buvo atrasti tik 1968 m., pradėti tirti paskutiniais XX a. dešimtmečiais. Dažnai kūrinių nuotaikos niūrios, tonas ironiškas ar net sarkastiškas, tačiau Karlas Batistis U. Pelisą vadina „Friulio iliustratoriumi“, jo prozą apibūdina kaip nepaprastai turtingą, melodingą ir spalvingą.[1]
U. Pelisas buvo 1919 m. įkurtos Friulų filologijos draugijos vienas pagrindinių steigėjų, jai pirmininkavo 1921–1923 m. Nuo 1923 m. dirbo prie „Italų lingvistinio atlaso“, šis darbas užtruko 17 m., U. Pelisas apkeliavo atokiausius pusiasalio kampelius, atliko 727 tyrimus, užpildė pusantro milijono kortelių, padarė 7156 nuotraukas. Jį lydėjo žmona Nelda Dorčič. Per Antrąjį pasaulinį karą jam pavyko išvengti Turino bombardavimo, tačiau šio miesto universitetas nespėjo jam suteikti garbingo mokslinio laipsnio. Ugas Pelisas mirė 1943 m. liepos 17 d. Goricijoje.[1]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Gabriele Zanello, Antonio Giusa. „PELLIS UGO (1882 - 1943)“. DIZIONARIO BIOGRAFICO DEI FRIULANI. Nuoroda tikrinta 2021-10-26.