Užbaikalės kazokų kariuomenė
Užbaikalės kazokų kariuomenė, Užbaikalės kazokai (rus. Забайка́льское каза́чье во́йско) – kazokų kariuomenė Užbaikalėje, įkurta 1851 m. kovo 17 d. Štabas buvo Čitoje. Kariuomenės šventė būdavo kovo 17 d. (šv. Aleksijaus diena). Kariuomenė saugojo Rusijos valstybės sieną su Kinija ir palaikė vidinę tvarką.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Priešistorė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Užbaikalėje kazokai pasirodė apie 1640 m.
XVIII a. Užbaikalės kazokai suvienyti į dvi galvijas (rus. головства) – Nerčinsko (Нерчинское) ir Selengos (Селенгинское).
Ankstesnieji kariniai daliniai:
- 1760 m. buvo suformuotas tungusų (evenkų) pulkas.
- 1764 m. buvo suformuoti 4 buriatų pulkai.
- 1772–1775 m. buvo suformuota:
1822 m. iš visų sarginių kazokų (городовые казаки) suformuotas Užbaikalės sarginis kazokų pulkas (rus. Забайкальский городовой казчий полк).
Kariuomenė carinėje Rusijoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Užbaikalės kazokų kariuomenė įkurta 1851 m. Nikolajaus I įsakymu, pasiūlius generalgubernatoriui N. Muravjovui-Amūrskiui. Kariuomenė suformuota iš Užbaikalės teritorijoje buvusių Sibiro kazokų, buriatų ir evenkų karinių formuočių ir kai kurių rajonų valstiečių.
Pradžioje kariuomenę sudarė:
- 3 raitosios brigados (kiekviena sudaryta iš 2 pulkų). Jas sudarė 1-asis, 2-asis ir 3-asis rusų pulkai, 4-asis tungusų (evenkų) pulkas bei 5-asis ir 6-asis buriatų pulkai.
- 3 pėsčiosios brigados (kiekviena sudaryta iš 4 batalionų).
1858 m. iš dalies Užbaikalės kazokų kariuomenės buvo suformuota Amūro kazokų kariuomenė.
Kariuomenei vadovavo skirtinis atamanas, kuris buvo Užbaikalės srities (centras – Čita) karinis gubernatorius (generalgubernatorius).
XX a. pradžioje Užbaikalės kazokai taikos metu išlaikė 1 gvardijos pusšimtinę, 4 raituosius pulkus, 2 raitąsias baterijas. Pirmojo pasaulinio karo metu pateikė 1 gvardijos pusšimtinę, 9 raituosius pulkus, 4 raitąsias baterijas ir 3 atsargines šimtines.
Dalyvavo šiuose veiksmuose:
- 1899–1901 m. – Ichetuanių (boksininkų) sukilimo Kinijoje malšinimas,
- 1904–1905 m. – Rusijos-Japonijos kare,
- 1914–1918 m. – Pirmasis pasaulinis karas.
1916 m. Užbaikalės kazokų kariuomenė turėjo 265 tūkst. žmonių, iš kurių karinėje tarnyboje buvo 14,5 tūkst.
Pilietinis karas ir panaikinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rusijos pilietinio karo metais dalis kazokų kariavo už baltuosius atamano G. Semionovo ir barono Ungerno daliniuose, dalis – už raudonuosius. G. Semionovo kariuomenei pralaimėjus apie 20% kazokų su šeimomis pasitraukė į Mandžiūriją, kur įkūrė savo stanicas.
1920 m. Tarybų valdžia Užbaikalės kazokų kariuomenę panaikino kartu su kitomis kazokų kariuomenėmis.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Савельев Е. (1913) Племенной и общественный состав казачества (исторические наброски). ХХVІІ. Забайкальское казачье Войско. In: Донские областные ведомости № 203/19.09.1913 г. стр. 2-3-4
- Забайкальское казачье войско Archyvuota kopija 2011-12-09 iš Wayback Machine projekto.
- Забайкальское казачье войско 17.03.1851-4.04.1918[neveikianti nuoroda]