Pereiti prie turinio

Užbaikalės Petrovskas

Koordinatės: 51°17′00″ š. pl. 108°50′00″ r. ilg. / 51.28333°š. pl. 108.83333°r. ilg. / 51.28333; 108.83333 (Užbaikalės Petrovskas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Panašias šio vietovardžio reikšmes žr. čia
Užbaikalės Petrovskas
Петровск-Забайкальский
      
Užbaikalės Petrovskas
Užbaikalės Petrovskas
51°17′00″ š. pl. 108°50′00″ r. ilg. / 51.28333°š. pl. 108.83333°r. ilg. / 51.28333; 108.83333 (Užbaikalės Petrovskas)
Laiko juosta: (UTC+10)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Kraštas Užbaikalės kraštas Užbaikalės kraštas
Rajonas Užbaikalės Petrovsko rajonas
Įkūrimo data 1789 m., (miestas – nuo 1926 m.)
Gyventojų (2010) 18 400
Altitudė 800 m
Pašto kodas 673002,673005,673009
Tel. kodas +7 30236
Tinklalapis www.petrovsk.net
Vikiteka Užbaikalės Petrovskas

Užbaikalės Petrovskas (rus. Петровск-Забайкальский) – Rusijos miestas Užbaikalės krašte, Užbaikalės Petrovsko rajono (rus. Петровск-Забайкальский район) administracinis centras, turintis 18,4 tūkst. gyventojų (2010 m.).

Miestas driekiasi Zagan Dabano ir Zagorinskio tarpukalnės siauruose slėniuose palei Baliagos upę ir jos intaką Mykyrtą. Kalnų šlaituose vyrauja pušų–maumedžių taiga.

Miestas yra šalia Baikalo automagistralės M55: iki Irkutsko – 652 km, iki Čitos – 480 km.; taip pat praeina Transsibiro geležinkelis.

Užbaikalės Petrovskas 1955 m. žemėlapyje

Užbaikalės Petrovskas savo istoriją skaičiuoja nuo 1789 m. Iki tol čia kirtosi etninių buriatų ir užkariatojų kazokų keliai. Imperatorienės Jekaterinos II potvarkiu naujoji gyvenvietė, iškilusi prie ketaus ir geležies lydymo gamyklos [1], buvo pavadinta Petrovskij Zavodu, pagerbiant Petro I nuopelnus rusų juodajai metalurgijai. Gyvenvietė 1926 m. buvo pervadinta Užbaikalės Petrovsku, bet išliko senasis Petrovskij Zavodo geležinkelio stoties pavadinimas.

Gamyklą pastatė rekrutų prievolininkai ir katorgos tremtiniai. 1790 m. pradėtas lydyti ketus, vėliau geležis, jos lakštai (nuo 1822 m.) ir kt. Rūda buvo išgaunama uždaru būdu šachtose. Gyvenvietėje taip pat įsikūrė daug įvairių amatų dirbtuvių, plėtėsi kareivinės, buvo statomi keliai, civiliniai objektai. Pirmą kartą metalurgijos pramonėje čia panaudota garo mašina. Kazokų šimtinės vykdė apsaugos ir bėglių bei dezertyrų gaudymo funkcijas.

18301839 m. Petrovsko tremtyje buvo 79 garsūs dekabristai su savo žmonomis, kuriuos atvarė pėsčiomis iš Čitos ostrogo.

1871 m. gamykla perėjo imperijos iždui ir buvo priskirta Nerčinsko kalnakasybos apygardai. 1900 m. į gyvenvietę atvyko pirmas geležinkelio sąstatas. 1926 m. Petrovskui suteiktos miesto teisės. 1937 m. metalo produkciją pradėta tiekti Japonijai ir Kinijai. 1940 m. išlydyta 27,6 tūkst. t plieno, 1945 m. – 66, 2 tūkst. t.

Po Antrojo pasaulinio karo metalo gamyba kasmet smarkiai augo iki pat 1990 m., vėliau po TSRS žlugimo metalurgijos pramonė Petrovske sunyko, galutinai bankrutavo 2002 m. Smarkiai sumažėjo gyventojų – nuo 30, 9 tūkst. (1979 m.) iki 20,7 tūkst. žmonių (2005 m.). Neišliko ir stiklo fabrikas. Šiuo metu dirba maisto ir miško pramonės įmonės.

Kultūra, švietimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Petrovske išlikusios istorinės garsių dekabristų kapinės, kai kurie jų gyventi namai, kalėjimo ir kulto pastatai – architektūros paminklai. Mieste veikia dekabristų, kraštotyros muziejai.