Trevizas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Trevizas
it. Treviso
Il Sile a Treviso.jpg
Trevizas prie Silės upės

Trevizas
45°40′00″N 12°15′00″E / 45.666667°N 12.25°E / 45.666667; 12.25 (Trevizas)Koordinatės: 45°40′00″N 12°15′00″E / 45.666667°N 12.25°E / 45.666667; 12.25 (Trevizas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Venetas Venetas
Provincija: Trevizo provincija
Gyventojų (2007): 81 600
Plotas: 55,5 km²
Tankumas (2007): 1 470 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: TrevizasVikiteka
Kirčiavimas: Trevìzas

Trevizas – miestas šiaurės rytų Italijoje, Venete; provincijos centras. Tekstilės pramonės centras (Benetton), buitinės technikos gamyba (DeLonghi).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Manoma, kad Trevizo pavadinimas kilo nuo keltų genties tauruskų ar nuo indoeuropietiškos šaknies tarvos, reiškiančios bulių. Trevizas (lot. Tarvisium), venetų miestas, Romos respublikos municipija tapo 89 m. pr. m. e., kai romėnai užėmė Cizalpinę Galiją. Miesto piliečiai buvo priskirti Klaudijų genčiai. Miestas buvo arti Via Postumia, kuri jungė Opitergijų ir Akvilėją, du didžiausius romėnų Veneto miestus. Miestas Antikoje retai minimas, bet Plinijus Vyresnysis apie jį užsimena, rašydamas apie Silės upę.

Romėnų laikais čia paplito krikščionybė. Teigiama, kad Šventasis Prosdokimas, Švento Petro įšventintas į vyskupus graikas, išplatino Trevizo apylinkėse krikščionių tikėjimą. Dėl buvusio vyskupo iki IV a. krikščionių bendruomenė nuolat augo. Pirmasis rašytiniuose šaltiniuose minimas vyskupas buvo Jonas Pijus, pradėjęs pareigas eiti 396 m.

Žlugus Romos imperijai, Trevize kaip ir visam regione, sumažėjo gyventojų skaičius, bet Atila pasigailėjo miesto, tad VI a. jis buvo svarbus prekybos centras. Legendos teigia, kad čia gimė Totila, ostgotų vadas per Gotų karus. Po to miestas atiteko Bizantijos Ravenos eksarchatui iki 568 m., kai jį užėmė lombardai, kurie Trevizą padarė vienu iš 36 kunigaikštysčių sostinių ir įkūrė svarbią pinigų kalyklą. Ji buvo ypač svarbi valdant paskutiniam lombardų karaliui Deziderijui ir gamino monetas net Frankų imperijai užėmus Šiaurės Italiją. Miestiečiai dalyvavo įkuriant Veneciją.

Karolis Didysis įkūrė Marca Trevigiana, kuri egzistavo keletą amžių.

Trevizas įstojo į Lombardijos lygą ir Konstancos sutartimi (1183 m.) tapo nepriklausomas. Da Romano šeima valdė miestą 1237-1260 m. Popiežiaus ir Imperatoriaus šalininkams susikovus miestą užėmė pirmieji 1283 m. su Gerardo III da Kamino. Po paskutinio da Kamino valdovo Rizzardo IV žūties, čia vyko didelės grumtynės ir maišatis (13291388 m.).

Po Skaligerių valdymo 13291339 m. miestas pasidavė Venecijai, tapdamas pirma didele Venecijos respublikos valda žemyne. Nuo 1318 m. čia trumpam buvo įsikūręs universitetas. Venecijos valdymas turėjo daug privalumų, bet Trevizas turėjo dalyvauti jos karuose. Nuo 13811384 m. miestą užėmė ir valdė Austrijos kunigaikštis, po to Kararesis iki 1388 m. Grąžinus miestą Venecijai jis buvo įtvirtintas, sienos išliko iki šių dienų.

1797 m. prancūzai užėmė Trevizą, vadovaujant Mortier, kuris tapo Trevizo kunigaikščiu. Prancūzai valdė iki Napoleono pralaimėjimo, o po to Trevizas atiteko Austrijai-Vengrijai. Venecijiečiai buvo nepatenkinti imperijos valdymu ir 1848 m. kovą išvijo austrų įgulą. Bet po bombardavimo kitų metų birželį miestas pasidavė. Austrai valdė iki 1866 m., kai Venetą prijungė Italijos karalystė.

Per Pirmąjį Pasaulinį karą Trevizas buvo svarbus miestas, nes arti buvo austrų frontas. Vitorijo Veneto mūšis šiaurėje pakreipė karą kita linkme. Per Antrąjį Pasaulinį karą mieste buvo įkurta koncentracijos stovykla, kur buvo laikomi jugoslavijos piliečiai. Ji buvo panaikinta po Italijos kapituliacijos 1943 m. O 1944 m. balandžio 7 d. per sąjungininkų bombardavimą buvo sunaikinta didžioji senamiesčio dalis, žuvo apie 7 tūkst. žmonių.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]