Traksėdžiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Traksėdžiai
Durpių įmonė Traksėdžiuose.jpg
Traksėdžių durpių įmonė

Traksėdžiai
Koordinatės 55°21′50″š. pl. 21°27′40″r. ilg. / 55.364°š. pl. 21.461°r. ilg. / 55.364; 21.461 (Traksėdžiai)Koordinatės: 55°21′50″š. pl. 21°27′40″r. ilg. / 55.364°š. pl. 21.461°r. ilg. / 55.364; 21.461 (Traksėdžiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybės vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Šilutės seniūnija,
Saugų seniūnija
Gyventojų skaičius 1 019 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Trãksėdžiai
Kilmininkas: Trãksėdžių
Naudininkas: Trãksėdžiams
Galininkas: Trãksėdžius
Įnagininkas: Trãksėdžiais
Vietininkas: Trãksėdžiuose

vok. Trakseden

Traksėdžiai – kaimas Šilutės rajone, 2 km į šiaurę nuo Šilutės, prie Šilutės-Klaipėdos kelio ir Pagėgiai-Klaipėda geležinkelio. Į vakarus nuo gyvenvietės yra Traksėdžių durpynas (1800 ha), priklausantis Nemuno deltos regioniniam parkui. Ribojasi su Šilutės miestu, Lapalių, Aukštumalos kaimais. Iš rytų prieina Rudynų miškas, iš šiaurės vakarų – Aukštumalos pelkė.[2]

Seniūnaitijos (priklauso Šilutės seniūnijai) centras. Gyventojų iniciatyva įkurta bendruomeniška asociacija „Traksėdžių viltis“. Traksėdžiuose yra Šilutės durpių įmonė (įk. 1882 m.), individualios žuvų perdirbimo ir mėsos produktų gamybos įmonės, šakočių kepykla, parduotuvė, Traksėdžių pagrindinė mokykla, Šilutės raj. sav. F. Bajoraičio viešosios bibliotekos filialas, degalinė, parkelis, paminklų dirbtuvėlės, autoservisas, trejos evangelikų liuteronų senosios kapinės (1997 m. įtrauktos į Lietuvos Respublikos kultūrinio paveldo registrą), kultūros namai (nuo 1957 m.).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Traksėdžiai minimi jau nuo XVIII a. 1636 m. minimas gyventojas Jonas Tolbutas, kuris buvo įsikūręs prie Aukštumalės aukštapelkės, nuo tada skaičiuojama Traksėdžių atsiradimo istorija.

1864 m. Traksėdžiuose įsteigta pradinė mokykla, kuri 1959 m. reorganizuota į septynmetę, nuo 1962 m. – į aštuonmetę, nuo 1986 m. – devynmetę, nuo 1999 m. – dešimtmetę. 1963 m. buvo pastatytas mokyklai naujas pastatas, 1982 m. – trijų aukštų priestatas, sporto salė, valgykla. 1993 m. mokyklai perduotas buvusio vaikų darželio „Papartėlis“ patalpos. 1957 m. pastatyti kultūros namai, kurie 1987 m. buvo uždaryti remontui, vėl atidaryti 1997 m.

Traksėdžiai nuo 1818 m. priklausė Šilutės apskričiai. Iki 1947 m. lapkričio buvo valsčiaus centras. Sovietmečiu Traksėdžių pietinė dalis priklausė Šilutės miestui (nuo 1959 m.), šiaurinė dalis – Saugų apylinkei ir Jonaičių apylinkei.

1999 m. buvo 435 ūkiai, 2003 m. galvijus pietinėje kaimo dalyje (Šilutės seniūnija) laikė 43 ūkiai (103 vienetus), šiaurinėje dalyje (Saugų seniūnija) – 19 ūkių (53 vienetus). Traksėdžiuose sovietmečiu atsirado daug kolektyvinių sodų, kurie susijungė su gyvenviete: S/B „Klevas“, S/B „Vyturys“, S/B „Pamarys“, S/B „Pienininkas“, S/B „Ąžuolas“, S/B „Saulė“, S/B „Baldininkas“.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Traksėdžiai – kuršiškas vietovardis (kaip ir dauguma kitų, turinčių dėmenį -sėdžiai – Alsėdžiai, Medsėdžiai ir kt.). Miestelio pirmasis dėmuo trak- susijusi su žodžio liet. trakas 'pakilesnė pieva miške, aikštelė; iškirsta ar išdegusi miško vieta, visuma krūmų, sudarančių žemutinį miško ardą' šaknimi. Antrasis dėmuo -sėdžiai siejamas liet. sėdėti, kuris be savo pagrindinės reikšmės dar gali reikšti ir 'būti kur nors, kur nors laikytis ar gyventi'. Taigi, Traksėdžių pirminė reikšmė galėjo būti 'gyvenantys trake'.

Pilskalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Netoli Traksėdžių, pelkės rytinėje dalyje, į vakarus nuo Lapalių kaimo, smėlingoje salelėje būta įtvirtintos gyvenvietės, vadinamos Pilekalve, Pilskalniu, senbuvių vadinamas Lapių kalnu. Lapių kalnas įtrauktas į Lietuvoje saugomų archeologinių objektų sąrašą. Salelė vos 0,5 m išlikusi virš pelkės, pailga šiaurės – pietų kryptimi, apie 40x20 m dydžio. Salelė suardyta apkasų, ūkinių darbų. 1891 m. Adalbertas Becenbergeris ją bandė kasinėti, rado didelių akmenų, monetų, įrankių ir anglių. Salelę 1972 m. žvalgė Istorijos institutas.

Legenda apie tanką[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip žinia Lietuvos kaip ir visos Europos neaplenkė viską naikinantys, griaunantys I ir II pasauliniai karai. Šalia Traksėdžių esančiame durpyne ir dabar vis randama artilerijos sviedinių, bombų, minų, šaunamųjų ginklų, kulkų, kareivių šalmų, skeveldrų. Pasak vietinių gyventojų šalia gyvenvietės esančioje Aukštumalos pelkėje yra paskendęs durpyno kloduose tankas. Kaip teigė senieji gyventojai, sovietmečiu jis buvo rastas, kyšojo liukas ir pabūklas. Tuomet tuometinė sovietų valdžia įsakė greitai jį užkasti, paslėpti, kad neliktų jokių pėdsakų. Tam buvo pasiųstas vietinis gyventojas su buldozeriu, kuris iki gyvenimo pabaigos taip tiksliai ir neįvardino tikslių tanko kapavietės koordinačių. Žinoma tik tiek, kad tankas yra visai netoli Aukštumalos pelkynu ėjusio kelio...Šiuo metu tai amžių paslaptis...Bet gal kažkada jis iškils į paviršių...

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po karo Traksėdžių kaime iš esmės pasikeitė gyventojai.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2011 m.
1905 m. 1925 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[3] 1979 m.sur. 1982 m.[4] 1987 m.[5] 1989 m.sur. 1999 m. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
637 536 643 782 990 1 020 1 290 1 337 1 168 1 246 1 019


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Evaldas Petrauskas (g. 1992 m. kovo 19 d. Šilutėje) – Lietuvos boksininkas, olimpinis medalininkas.
  • Eglė Vaitkutė (g. 1985 m. rugpjūčio 23 d. Šilutėje) – daugkartinė Lietuvos, Europos, ir Pasaulio rankų lenkimo čempionė.
  • Vendas (Wendt) Endrikis (1819.III.22 Maž. Lietuvoje–1896.VII.5 Traksėdžiuose, Šilutės aps.) – mokytojas, šviečiamosios ir religinės literatūros rengėjas, periodinės spaudos bendradarbis.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Traksėdžiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
  3. Traksėdžiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 565 psl.
  4. TraksėdžiaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 371 psl.
  5. Traksėdžiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 331 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]