Baldras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Dėl Lokio klastos Hiodas užmuša Baldrą

Skandinavų mitologijoje Baldras (Balderas, Balduras) – džiaugsmo, nekaltumo, jaunystės ir grožio dievas. Dievų Odino ir Frigės sūnus, gražiausias iš visų dievų. Priklauso asų grupės dievams, gyveno Asgarde, buveinė Breidablikas. Žmona deivė Nana, turėjo sūnų teisingumo dievą Forsetį. Baldras turėjo patį didžiausią pasaulio laivą Hrighornį.

Dėl Lokio klastos Baldras mirė nuo savo aklo brolio rankos. Pagal „Vyresniąją“ ir „Jaunesniąją Edas“ Baldras susapnavo savo mirtį, o jo motina Frigė, sužinojusi, kad jos sūnui gresia pavojus, prisaikdino visus pasaulio gyvūnus ir augalus, kad šie nepadarys žalos Baldrui, išskyrus amalą, kurio nepastebėjo ir šis nedavė priesaikos. Dievai stebėdamiesi mėgino įvairius ginklus ir matė, kad jie negali padaryti jokios žalos Baldrui. Tačiau klastingasis dievas Lokis sužinojo, kad su amalo pagalba galima užmušti Baldrą. Žaidimo metu aklam Baldro broliui Hiodui į ranką įdėjo amalą ir šis pats to nenorėdamas nužudė Baldrą. Vėliau Odinas su milžine Rinde susilaukė keršytojo dievo Valio, kuris per vieną dieną užaugo ir užmušė Hiodą. Lokį dievai taip pat nubaudė, jis buvo sukaustytas iki pat ragnaroko.

Baldro mirtis pranašauja ragnaroko, mūšio prieš pasaulio pabaigą, atėjimą. Ragnaroko kovose Baldras nedalyvavo, kadangi buvo miręs. Atgimus pasauliui iš vėlių karalystės Baldras grįš ir susitaikys su Hiodu.