Thomas Merton
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Tomas Mertonas | |
|---|---|
| Gimimo vardas | Thomas Merton |
| Gimė | 1915 m. sausio 31 d. Pradas, Rytų Pirėnai, Prancūzija |
| Mirė | 1968 m. gruodžio 10 d. (53 metai) Bankokas, Tailandas |
| Palaidotas (-a) | Getsemanės Mergelės abatija |
| Tėvai | Owen Merton, Ruth Jenkins |
| Religija | krikščionybė (katalikybė) |
| Veikla | vienuolis, rašytojas, poetas, teologas |
| Organizacijos | Getsemanės Mergelės abatija |
| Alma mater | Kolumbijos universitetas |
 Vikiteka |
Thomas Merton |
Tomas Mertonas, O.C.S.O. (Thomas Merton, g. 1915 m. sausio 31 d. – m. 1968 m. gruodžio 10 d.), įšventinimo vardas – Tėvas Lui (Father Louis) – Prancūzijoje gimęs amerikiečių katalikų teologas, rašytojas, poetas, mistikas.
Gimė Prado miestelyje pietų Prancūzijoje, naujazelandiečių dailininko Oveno Mertono ir amerikiečių kvakerių menininkės Rut Dženkins šeimoje. Pakrikštytas anglikonų bažnyčioje. Prasidėjus I pasauliniam karui, Mertonų šeima išvyko į JAV, įsikūrė Long Ailande, vėliau Niujorke. 1921 m. mirė Mertono motina, o Ovenas Mertonas pradėjo gyventi su rašytoja Evelin Skot. Tomas Mertonas gyveno tai JAV, tai Prancūzijoje, keliavo su tėvu. Lankė mokyklą Montobane. 1928 m. apsigyveno pas tėvo gimines Londone. 1933 m. lankėsi Romoje, kur lankydamasis bažnyčiose ir vienuolynuose patyrė sukrečiančių išgyvenimų, perskaitė Naująjį Testamentą.
1933 m. Tomas Mertonas įstojo į Klero koledžą Kembridže, bet apleido mokslus, įniko į alkoholį. 1935 m. įstojo į Kolumbijos universitetą JAV. Ten įsitraukė į pacifistinius judėjimus, ėmė gilintis į katalikybę (skaitė Etjeną Žilsoną, Tomą Kempietį, Šv. Augustiną, Džeraldą Hopkinsą). 1938 m. pasikrikštijo kataliku. 1938 m. baigė anglų literatūros magistrantūros studijas Kolumbijos universitete.
1940 m. Tomas Mertonas nebuvo priimtas į pranciškonų vienuolyną, bet pradėjo dėstyti pranciškonų Šv. Bonaventūro universitete (Alegenis, Niujorko valstija). 1941 m. išvyko į Getsemanės Mergelės abatiją (Kentukis). Tais pačiais metais Tomas Mertonas buvo priimtas į šią abatiją ir 1942 m. tapo trapistų ordino nariu. Vienuolyne Tomas Mertonas vertė į anglų kalbą religinius tekstus, rašė hagiografijas. Nuo 1944 m., su vienuolyno vyresnybės pritarimu, ėmė leisti savo poezijos rinkinius. 1946 m. išleido savo žymiausią kūrinį – autobiografiją „Septynaukštis kalnas“. 1949 m. gavo JAV pilietybę, tais pačiais metais ordinuotas į kunigus.
Pradžioje Tomo Mertono kūryba buvo nukreipta daugiausia į vidinius ieškojimus, apmąstymus, o XX a. 6-7 dešimtmečiais labiau pakrypo į ekumenines, pasaulinės taikos, santarvės temas, daug dėmesio skyrė kitoms religijomis – ypač dzen budizmui. 1965 m. pasitraukė į ermitažą. 1968 m. Tomui Mertonui buvo leista išvykti į Aziją, kur jis 3 kartus susitiko su Dalai Lama XIV, taip pat su Tibeto dzogčeno mokytoju Čatraliu Rinpoče, tibetiečių rašytoju, gydytoju Cevangu Jišėjumi Pemba, kurį laiką gyveno atskirtyje Dardžilinge. Gruodžio 10 d. Tomas Mertonas mirė Bankoke, kur dalyvavo Tarpreliginėje konferencijoje. Jo kūnas pargabentas į JAV ir palaidotas Getsemanės Mergelės abatijos šventoriuje.
Tomas Mertonas pripažįstamas kaip vienas įtakingiausių XX a. katalikų dvasinių mokytojų, svarbus tarpreliginio dialogo atstovas.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuviškai išleista:
- Septynaukštis kalnas (1948 m., liet. 2011 m.)
- Kopimas į tiesą (1951 m., liet. 2012 m.)
- Jonos ženklas (1953 m., liet. 2015 m.)
- Naujosios kontempliacijos sėklos (1955 m., liet. 2008 m.)
- Mintys vienumoje (1958 m., liet. 2003 m.)
- Dykumos išmintis (1960 m., liet. 2009 m.)
- Nė vienas žmogus nėra sala (1962 m., liet. 2010 m.)
- Gyvenimas ir šventumas (1963 m., liet. 1997 m.)
- Kontempliatyvioji malda (1969 m., liet. 2005 m.)