Thomas Merton

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Tomas Mertonas
Gimimo vardas: Thomas Merton
Gimė: 1915 m. sausio 31 d.
Pradas, Rytų Pirėnai, Prancūzija
Mirė: 1968 m. gruodžio 10 d. (53 metai)
Bankokas, Tailandas
Palaidotas: Gecemanės Mergelės abatija
Tėvai: Owen Merton, Ruth Jenkins
Religija: krikščionybė (katalikybė)
Veikla: vienuolis, rašytojas, poetas, teologas
Organizacijos: Gecemanės Mergelės abatija
Alma mater: Kolumbijos universitetas
Commons-logo.svg Vikiteka: Thomas MertonVikiteka

Tomas Mertonas, O.C.S.O. (Thomas Merton, g. 1915 m. sausio 31 d. – m. 1968 m. gruodžio 10 d.), įšventinimo vardas – Tėvas Luji (Father Louis) – Prancūzijoje gimęs amerikiečių katalikų teologas, rašytojas, poetas, mistikas.

Gimė Prado miestelyje pietų Prancūzijoje, naujazelandiečių dailininko Oveno Mertono ir amerikiečių kvakerių menininkės Rut Dženkins šeimoje. Pakrikštytas anglikonų bažnyčioje. Prasidėjus I-ajam pasauliniam karui, Mertonų šeima išvyko į JAV, įsikūrė Long Ailande, vėliau Niujorke. 1921 m. mirė Mertono motina, o Ovenas Mertonas pradėjo gyventi su rašytoja Evelin Skot. Tomas Mertonas gyveno tai JAV, tai Prancūzijoje, keliavo su tėvu. Lankė mokyklą Montobane. 1928 m. apsigyveno pas tėvo gimines Londone. 1933 m. lankėsi Romoje, kur lankydamasis bažnyčiose ir vienuolynuose patyrė sukrečiančių išgyvenimų, perskaitė Naująjį Testamentą.

1933 m. Tomas Mertonas įstojo į Klero koledžą Kembridže, bet apleido mokslus, įniko į alkoholį. 1935 m. įstojo į Kolumbijos universitetą JAV. Ten įsitraukė į pacifistinius judėjimus, ėmė gilintis į katalikybę (skaitė Etjeną Žilsoną, Tomą Kempietį, Šv. Augustiną, Džeraldą Hopkinsą). 1938 m. pasikrikštijo kataliku. 1938 m. baigė anglų literatūros magistrantūros studijas Kolumbijos universitete.

1940 m. Tomas Mertonas nebuvo priimtas į pranciškonų vienuolyną, bet pradėjo dėstyti pranciškonų Šv. Bonaventūro universitete (Alegenis, Niujorko valstija). 1941 m. išvyko į Gecemanės Mergelės abatiją (Kentukis). Tais pačiais metais Tomas Mertonas buvo priimtas į šią abatiją ir 1942 m. tapo trapistų ordino nariu. Vienuolyne Tomas Mertonas vertė į anglų kalbą religinius tekstus, rašė hagiografijas. Nuo 1944 m., su vienuolyno vyresnybės pritarimu, ėmė leisti savo poezijos rinkinius. 1946 m. išleido savo žymiausią kūrinį – autobiografiją „Septynaukštis kalnas“. 1949 m. gavo JAV pilietybę, tais pačiais metais ordinuotas į kunigus.

Pradžioje Tomo Mertono kūryba buvo nukreipta daugiausia į vidinius ieškojimus, apmąstymus, o XX a. 6-7 dešimtmečiais labiau pakrypo į ekumenines, pasaulinės taikos, santarvės temas, daug dėmesio skyrė kitoms religijomis – ypač dzen budizmui. 1965 m. pasitraukė į ermitažą. 1968 m. Tomui Mertonui buvo leista išvykti į Aziją, kur jis 3 kartus susitiko su Dalai Lama XIV, taip pat su Tibeto dzogčeno mokytoju Čatraliu Rinpoče, tibetiečių rašytoju, gydytoju Cevangu Jišėjumi Pemba, kurį laiką gyveno atskirtyje Dardžilinge. Gruodžio 10 d. Tomas Mertonas mirė Bankoke, kur dalyvavo Tarpreliginėje konferencijoje. Jo kūnas pargabentas į JAV ir palaidotas Gecemanės Mergelės abatijos šventoriuje.

Tomas Mertonas pripažįstamas kaip vienas įtakingiausių XX a. katalikų dvasinių mokytojų, svarbus tarpreliginio dialogo atstovas.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuviškai išleista:

  • Septynaukštis kalnas (1948 m., liet. 2011 m.)
  • Kopimas į tiesą (1951 m., liet. 2012 m.)
  • Jonos ženklas (1953 m., liet. 2015 m.)
  • Mintys vienumoje (1958 m., liet. 2003 m.)
  • Dykumos išmintis (1960 m., liet. 2009 m.)
  • Gyvenimas ir šventumas (1963 m., liet. 1997 m.)
  • Kontempliatyvioji malda (1969 m., liet. 2005 m.)