Theda Bara
| Theda Bara | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Teda Bara 1921 m. | |
| Gimė | 1885 m. liepos 29 d. Sinsinatis,  JAV
|
| Mirė | 1955 m. balandžio 7 d. (69 metai) Los Andželas, JAV
|
| Veikla | aktorė |
| Alma mater | Sinsinačio universitetas |
Teda Bara (angl. Theda Bara, tikrasis vardas Theodosia Burr Goodman, 1885 m. liepos 29 d. Sinsinatis, JAV – 1955 m. balandžio 7 d. Los Andželas, JAV) – amerikiečių teatro ir kino aktorė, vienas pirmųjų sekso simbolių nebyliajame kine.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė kaip Teodosija Bar Gudman 1885 m. liepos 29 d. Sinsinatyje. Ji buvo žydo siuvėjo Bernardo Gudmano (Bernard Goodman) iš Choželės (Lenkija) ir šveicarų prancūzės Polinos Luizos Fransuazos de Kopė (Pauline Louise Françoise de Coppet) duktė.[1] Baigusi Sinsinačio universitetą 1908 m. išsikėlė į Niujorką ir vaidino teatro spektakliuose. Kurį laiką pasirodydavo sceniniu vardu Theodosia de Coppet. 1908 m. debiutavo Brodvėjuje atlikusi vaidmenį spektaklyje „Velnias“ („The Devil“).[2]
Kino magnatas Viljamas Foksas pasamdė neįžymią aktorę vaidinti vampyrę 1915 m. filme „Kartą gyveno kvailys“ („A Fool There Was“), pastatytame pagal garsią Radjardo Kiplingo poemą „Vampyrė“ („The Vampire“). Filmas, kaip tais laikais, buvo labai drąsus ir atspindėjo nežaboto moters seksualumo baimę visuomenėje, kurią suformavo Viktorijos laikų moralės normos: Teda Bara vaidino nedorą moterį, kuri vilioja ir naikina iki tol nepriekaištingus vyrus. Paskutinę savo auką ji sutinka vandenynų laineryje ir naudojasi savo nevaržomu seksualumu, kad vyrą pavergtų. Visi vyro šeimos bandymai išvaduoti jį iš priklausomybės nuo vampyrės žlunga, galiausiai jis miršta. Paskutinėje scenoje matyti, kaip Teda Bara apibarsto lavoną žiedlapiais ir paslaptingai šypsosi. Pasakymas „Pabučiuok mane, mano kvaily“ (Kiss Me, my Fool), rodytas filmo užrašuose, įėjo į šnekamąją amerikiečių kalbą.[3] Filmas sulaukė komercinės sėkmės, o Viljamas Foksas naujajai aktorei pradėjo neregėtą viešųjų ryšių kampaniją. Remiantis spaudos pranešimais, Theda Bara yra Arab Death (Arabų Mirtis) anagrama, Teda esanti prancūzų menininko ir arabų princesės duktė. Ją pagrobusios dykumų gentys ir maitinusios gyvačių krauju, be to, ji turinti pranašystės dovaną. Jos nepasotinamas seksualinis apetitas ekrane neva atitinkantis ir asmeninį aktorės gyvenimą. Nuotraukose ji dažnai fotografuota pusnuogė, erotiškomis pozomis ir (arba) su magiškais simboliais, pavyzdžiui, su kaukolėmis, griaučiais ir varnomis; jos aprangą kine vargiai būtų buvę galima pranokti išskirtinumu. Kadangi filmų cenzūra buvo sugriežtinta tik 3-ojo dešimtmečio viduryje (žr. Heiso kodeksas), buvo įmanomi įtaigūs kostiumai, išvaizda ir seksualiai provokuojančios scenos. Buvo įtvirtintas vampyro vaidmens tipas.[1]
Stiprėjantis viešumas, dėl kurio Teda Bara tapo „nuodėmingiausia pasaulio moterimi“, per Pirmąjį pasaulinį karą ir netrukus po jo sulaukė didelio atsako: daugelis kino kompanijų irgi mėgino sukurti savo vampyres – po Tedos Baros pagarsėjo tokios aktorės, kaip Dagmar Godovsky, Miss DuPont, Geraldine Farrar ir Alla Nazimova. 1915–1919 m. Teda Bara suvaidino daugiau kaip 40-yje savo pirmosios sėkmės prastų variantų, pavyzdžiui: „Nuodėmė“ („Sin“), „Velnio duktė“ („The Devil’s Daughter“), „Ragana“ („The Vixen“), „Gyvatė“ („The Serpent“) arba „Moteris tigrė“ („The Tiger Woman“). Be to, ji vaidino įžymias istorijos veikėjas: Salomėją, Kleopatrą, Žaną diu Bari ir kitas „ištvirkusias“ moteris. Dėl besikartojančių panašių vaidmenų jos populiarumas smuko, o netrukus po 1918 m. pasirodė Mako Seneto linksmas filmas „Besimaudančios gražuolės“ („Bathing Beauties“) ir Sesilio Demilo erotinių fantazijų filmai „Kam keisti savo žmoną?“ („Why Change Your Wife?“) bei „Nekeisk savo vyro“ („Don’t Change Your Husband“), kuriame Glorija Svonson vaidino kruopščiai apgalvotose maudymosi scenose, kad pakeistų žiūrovų skonį, ir erotika liovėsi būti demonizuojama, į ją imta žvelgti kaip į normalią visuomenės gyvenimo dalį. 1919 m. Teda Bara išvyko į Brodvėjų, o 1921 m. neryžtingai pabandė sugrįžti į kiną, tačiau 1926 m. atsisveikino su didžiuoju ekranu. 1921 m. ištekėjo už režisieriaus ir aktoriaus Čarlzo Brabino ir likusį gyvenimą leido dažnai rengdama garsius salonų pokylius ir vakarėlius Holivude bei Sinsinatyje.[1]
Jaunoji Merlina Monro 6-ojo dešimtmečio pradžioje žurnalo „Life“ nuotraukų serijoje įkūnijo įžymius buvusius sekso simbolius, įskaitant Tedą Barą. Tarp Tedos Baros ir Džoanos Kroford tvyrojo stipri nesantaika.[4]
Teda Bara mirė nuo skrandžio vėžio 1955 m. ir buvo palaidota Forest Louno memorialinio parko kapinėse Glendeile, Kalifornijoje.[5]
Tedos Baros garbei Holivudo šlovės alėjoje įspausta žvaigždė,[6] 1994 m. su ja buvo išleistas pašto ženklas.[7] Mados namai „ Louis Vuitton“ ją pagerbė vieną iš savo rankinių pavadinę Tedos Baros vardu.[8]
Dėl 1937 m. liepos 9 d. „20th Century Fox“ kino kompanijos filmų saugykloje kilusio gaisro, kuriame sudegė daugiau kaip 75 % ten saugotos kino medžiagos, iš viso išliko tik šeši filmai su Teda Bara.[9]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tedos Baros filmografija
- Teda Bara teatre
- Filmas „Kartą gyveno kvailys“ (YouTube svetainė)
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 „Theda Bara“. Jewish Women's Archive. Nuoroda tikrinta 2023-08-23.
- ↑ „The Devil – Broadway Play – Original“. ibdb.com.
- ↑ „Progressive Silent Film List: A Fool There Was“. www.silentera.com.
- ↑ „Seductive Facts About Theda Bara, Hollywood’s First “Vamp”“. factinate.com. Nuoroda tikrinta 2023-08-23.
- ↑ „Theda Bara“. findagrave.com. Nuoroda tikrinta 2023-08-23.
- ↑ „Theda Bara“. Hollywood Walk of Fame. Hollywood Chamber of Commerce. Nuoroda tikrinta 2023-08-23.
- ↑ „Women on Stamps: Part 4“. postalmuseum.si.edu. Nuoroda tikrinta 2023-08-23.
- ↑ „Louis Vuitton Monogram Multicolor Theda GM White“. karenkooper.com. Nuoroda tikrinta 2023-08-23. „Theda (Téda) named after famous actress from the 20's, Theda Bara“
- ↑ „The ‘Mystery’ of Theda Bara“. southwestsilents.com. 2020-10-12. Nuoroda tikrinta 2023-08-23.