The Libertines

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
The Libertines
KilmėLondonas, Anglija
ŽanraiPankrokas, Indie rock, garage rock revival
Kūrinių kalbosanglų
VeiklaMuzikos grupė
Aktyvumo metai19972004
Įrašų kompanijaRough Trade
Susijusi veiklaBabyshambles
Dirty Pretty Things
Yeti
The Chavs
Razorlight
Nariai
Carl Barât
Pete Doherty
John Hassall
Gary Powell
Buvę nariai
Anthony Rossomando
Steve Bedlow
Paul Dufour
Johnny Borrell

The Libertines buvo Anglijos roko grupė, didžiausio pripažinimo sulaukusi XXI amžiaus pirmajame dešimtmetyje ir buvusi dalimi judėjimo, apibūdinamo kaip 'garage roko atgimimas'. Grupės branduolį sudarė dainas rašantis duetas – Pete Doherty (vokalas/ritminė gitara) ir Carl Barât (vokalas/solinė gitara), į pagrindinę grupės sudėtį taip pat įėjo John Hassall (bosinė gitara) ir Gary Powell (būgnai).

Nors iš pradžių The Libertines ir nesulaukė didelės komercinės sėkmės, ilgainiui jie įgijo pripažinimą. Sėkmę temdė, o galiausiai ir grupės iširimą nulėmė vidiniai konfliktai, kurių priežastis dažnai būdavo Doherty polinkis į narkotikus. Nors The Libertines nariai sukūrė naujas grupes, kurios įgijo skirtingo lygio komercinį ir kritikų pripažinimą, Barât ir Doherty neseniai susivienijo ant scenos, sukeldami grupės fanams vilčių dėl The Libertines atsikūrimo.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvoji metai (1997-2002)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

The Libertines įkūrėjai Carl Barât ir Pete Doherty susitiko Carl studijuojant dramą Brunel universitete, Uksbridže. Carl dalinosi butą Ričmonde su Amy-Jo Doherty, vyresniąja Pete seserimi. Carl ir Pete santykiai vystėsi neigiama kryptimi tol, kol duetas suvokė savo kolektyvinio darbo kūrybinį potencialą ir atrado ryšį per bendrą aistrą muzikos kūrimui[1]. Prasimokęs dvejus metus, Barât metė dramą, Pete išėjo iš savo anglų literatūros kurso Queen Mary koledže po metų studijų, ir jie kartu apsigyveno bute Camden Road gatvėje. Duetas suformavo grupę kartu su kaimynu Steve Bedlow, paprastai vadinamu Scarborough Steve, ir pasivadino The Strand. Vėliau grupės pavadinimas buvo pakeistas į The Libertines pagal Markizo de Sado knygą „Lust of the Libertines“ (pavadinimas „The Albion“ taip pat buvo svarstytas, tačiau jį atmetė). Dėka Bedlow, Pete ir Carl sutiko John Hassall ir Johnny Borrell, Hassall tapo grupės bosistu. Tuo metu grupė dar neturėjo pastovaus būgnininko, tačiau rengė koncertus, nemažai jų vyko Doherty ir Barât bute.

Per kelias savaites The Libertines išsinuomojo Odessa studiją su tikslu įrašyti tris dainas, padedami Gwyn Mathias (kuris anksčiau dirbo su The Sex Pistols). Grupei nusivylus turėjusiu groti būgnininku, Mathias per trumpą laiką prikalbino Paul Dufour, kuris, būdamas 54-ių metų amžiaus, buvo gerokai vyresnis už kitus narius. Nepaisant amžiaus skirtumų, Dufour grupė paliko pakankamai didelį įspūdį, kad prie jos prisijungtų, ir jie pradėjo įrašinėti bei groti koncertuose kartu. Roger Morton, NME žurnalistas, įvertino The Libertines potencialą jiems grojant Islingtone, ir su draugu pasisiūlė tapti grupės vadybininkais. Nepaisydami kito pasiūlymo, kurį pateikė patyręs muzikos industrijos žaidėjas John Waller, grupės nariai nusprendė naudotis Mortono paslaugomis. Morton darbą metė po šešių nesėkmingų mėnesių.

2000-ųjų kovo mėnesį The Libertines susipažino su Banny Poostchi, Warner Chappel muzikos leidybos įmonės teisininke. Nusprendusi, kad grupė perspektyvi, Banny tapo jų vadybininke. Jie įrašė „Legs 11“, jų geriausių 8-ių dainų rinkinį (kuris vėliau tapo populiariu įrašu tarp fanų). Tačiau iki tų metų gruodžio mėnesio grupė vis dar neturėjo kontrakto, ir Dufour, Hassall bei Pootschi bei The Libertines keliai išsiskyrė [2]. Panašaus stiliaus muziką grojančios grupės The Strokes sėkmė privertė Pootschi permąstyti savo sprendimą. Ji sukūrė planą (pavadintą „Planu A“), pagal kurį grupė turėjo pasirašyti kontraktą su Rough Trade per šešis mėnesius. Tuo laikotarpiu jie įrašė daug dainų, kurios vėliau pasirodė pirmajame albume. Johnny Borrell tapo grupės bosistu, o Gary Powell būgnininku. 2001-ųjų spalio 1-ąją jie surengė pasirodymą Rough Trade atstovui James Endeacott. Jo parama lėmė, kad gruodžio 11-ą dieną The Libertines gavo progą pagroti Rough Trade valdžiai – Geoff Travis ir Jeanette Lee. Grupei buvo pasiūlytas kontraktas, kuris turėjo būti pasirašytas gruodžio 21-ąją.

Iki pilnos sudėties trūko bosisto (Borrell išėjo, kad galėtų formuoti savo grupę Razorlight), tad Hassall galiausiai sugrįžo. Jis buvo įspėtas, kad turės likti antrame plane, nes grupės branduolį sudarys Doherty ir Barât partnerystė. Doherty ir Barât kartu išsinuomojo naują būtą Teesdale gatvėje ir pavadino jį „The Albion Rooms“ (Albiono Kambariais). Vėliau šios patalpos tapo daugelio nelegalių grupės koncertų vieta.

Up the Bracket (2002-2003)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastovi grupės sudėtis leido The Libertines daugiau groti gyvai, jie „apšildė“ tokias grupes kaip The Strokes ir The Vines[3]. Jų vardas tapo gerai žinomas muzikos spaudoje, ypač jais susidomėjo NME (žurnalas dėmesio grupei negailėjo ir tolimesnės jų karjeros metu).

Pirmasis įrašytas singlas buvo dvigubas, iš What A Waster ir I Get Along sudarytas A-side, prie kurio dirbo buvęs Suede gitaristas Bernard Butler. Jis buvo išleistas birželio 3-ią dieną, bet spauda nerodė didelio entuziazmo, o radijo stotys nenorėjo jo groti dėl didelio kiekio nešvankybių. Cenzūruota versija BBC Radio 1 didžėjų Mark ir Lard buvo išrinkta savaitės singlu. The Libertines savo singlo pasirodymo savaitę atsidūrė ant NME viršelio, įrašas pasiekė 37-ą vietą Didžiosios Britanijos singlų tope.

Pirmąjį albumą įrašė ir prodiusavo Mick Jones, buvęs The Clash narys[4]. Albumas, pavadintas Up the Bracket, buvo įrašytas RAK studijoje, St John's Wood, o miksavimas atliktas Whitfield studijoje. Tuo metu grupė stengėsi koncertuoti tiek, kiek įmanoma (vien 2002-aisiais virš šimto koncertų), apšildė tokius atlikėjus kaip Sex Pistols ir Morrissey.

Antrasis singlas Up The Bracket buvo išleistas rugsėjo 30-ąją ir topuose pasiekė 29-ą vietą. Neilgai trukus buvo išleistas debiutinis studijinis albumas Up The Bracket (spalio 21-ą dieną), kuris topuose pasiekė 35-ą vietą. The Libertines buvo pripažinti geriausia nauja grupe tų metų NME apdovanojimuose, o Barât išsikėlė iš Albion Rooms.

Studijiniai albumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Toby L (2004-02-09). „The Libertines – Various, UK, Throughout 2002“. rockfeedback.com. Nuoroda tikrinta 2007-03-19. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |1= (pagalba)
  2. Laurence, Alexander (Septembe 2004). „The Libertines“. Free Williamsburg. Nuoroda tikrinta 2007-03-19. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)[neveikianti nuoroda]
  3. „The Libertines Interview“. BBC News. 2002-10-28. Suarchyvuotas originalas 2008-02-22. Nuoroda tikrinta 2007-03-19.
  4. „The Libertines“. Popmatters. 2003-03-20. Nuoroda tikrinta 2007-03-19.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]