Telura

Telura (lot. Tellūs) – Žemės personifikacija romėnų mitologijoje; dar vadinta Terra Mater („Motina Žemė“).^[1] Jos atitikmuo graikų mitologijoje – Gaja.^[2]

Neretai minima priešpriešinant Jupiteriui (dangaus dievui), siejama su dievu Dis ir manais.^[2] Prisiekdami Teluros ar požemio pasaulio dievybių vardu, žmonės rankas ištiesdavo žemyn; prisiekiant Jupiterio vardu, rankos būdavo ištiesiamos aukštyn.^[2]

Pasakojama, kad per karą su pikentijais mūšio metu įvyko žemės drebėjimas; konsulas Publijus Sempronijus Sofas paliepė toje vietoje, kur stovėjo Spurijaus Kasijaus namas (gatvėje, vedančioje į Carinae), pastatyti Telurai šventyklą.^[2]

Šios deivės garbei balandžio 15 d. būdavo švenčiamos Fordikidijos arba Hordikalijos (iš lot. hordus arba fordus – „veršinga karvė“).^[2] Žmonės Telurai aukodavo per sėją ir atėjus laikui nuimti derlių, ypač tuomet, kai šeimos narys mirdavęs jo deramai nepagerbus (būtent Telura turėjusi priimti jį į savo prieglobstį).^[2]

Per Telurai skirtą šventę bei jai aukojant žyniai melsdavosi ir vyriškajai Žemės dievybei, vardu Tellumo.^[2]

Išnašos

↑ Aleksandra Veličkienė. „Antikos mitologijos žinynas“, Kaunas, „Šviesa“, 2008, 236 psl.
1 2 3 4 5 6 7 Schmitz, Leonhard (1867), „Tellus“, rinkinyje: Smith, William (red.), Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology, Boston{{citation}}: CS1 priežiūra: vieta neturi leidėjo (nuoroda)

[Antikos-1] Aleksandra Veličkienė. „Antikos mitologijos žinynas“, Kaunas, „Šviesa“, 2008, 236 psl.

[Schmitz-2] 1 2 3 4 5 6 7 Schmitz, Leonhard (1867), „Tellus“, rinkinyje: Smith, William (red.), Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology, Boston{{citation}}: CS1 priežiūra: vieta neturi leidėjo (nuoroda)

[1]

[2]