Telura

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Telura (lot. Tellūs) – Žemės personifikacija romėnų mitologijoje; dar vadinta Terra Mater („Motina Žemė“).[1] Jos atitikmuo graikų mitologijojeGaja.[2]

Neretai minima priešpriešinant Jupiteriui (dangaus dievui), siejama su dievu Dis ir manais.[2] Prisiekdami Teluros ar požemio pasaulio dievybių vardu, žmonės rankas ištiesdavo žemyn; prisiekiant Jupiterio vardu, rankos būdavo ištiesiamos aukštyn.[2]

Pasakojama, kad per karą su pikentijais mūšio metu įvyko žemės drebėjimas; konsulas Publijus Sempronijus Sofas paliepė toje vietoje, kur stovėjo Spurijaus Kasijaus namas (gatvėje, vedančioje į Carinae), pastatyti Telurai šventyklą.[2]

Šios deivės garbei balandžio 15 d. būdavo švenčiamos Fordikidijos arba Hordikalijos (iš lot. hordus arba fordus – „veršinga karvė“).[2] Žmonės Telurai aukodavo per sėją ir atėjus laikui nuimti derlių, ypač tuomet, kai šeimos narys mirdavęs jo deramai nepagerbus (būtent Telura turėjusi priimti jį į savo prieglobstį).[2]

Per Telurai skirtą šventę bei jai aukojant žyniai melsdavosi ir vyriškajai Žemės dievybei, vardu Tellumo.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksandra Veličkienė. „Antikos mitologijos žinynas“, Kaunas, „Šviesa“, 2008, 236 psl.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 Schmitz, Leonhard (1867), "Tellus", in Smith, William, Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology, Boston