Pereiti prie turinio

Tarybų Sąjungos vėliava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vėliava, naudota 1980 m. rugpjūčio 15 d. – 1991 m. gruodžio 3 d.
Vėliava, naudota 1955 m. rugpjūčio 19 d. – 1980 m. rugpjūčio 15 d.
Vėliava, naudota 1923 m. lapkričio 12 d. – 1955 m. rugpjūčio 19 d.
Vėliava, naudota 1923 m. liepos men. – 1923 m. lapkričio 13 d.

Tarybų Sąjungos vėliava – raudonos spalvos stačiakampis audeklas, kurios kairiame viršutiniame kampe prie koto pavaizduoti aukso spalvos kūjis ir pjautuvas, virš jų – raudona penkiakampė žvaigždė aukso spalvos apsiuvu.[1]

Sprendimas dėl pirmosios oficialios TSRS vėliavos buvo priimtas 1922 m. gruodyje vykusiame Pirmajame Tarybų suvažiavime. Jame buvo nutarta, kad „raudonoji vėliava iš partijos simbolio tapo valstybės simboliu, o aplink šią vėliavą į vieną valstybę, TSRS, susibūrė sovietinės respublikos“. 1922 m. gruodžio 30 d. suvažiavimas priėmė TSRS įkūrimo deklaraciją ir sutartį. Sutarties 22 straipsnis nurodo: „TSRS turi vėliavą, herbą ir valstybės antspaudą“.

Pirmosios vėliavos aprašymas pateiktas TSRS Konstitucijoje, priimtoje antroje TSRS Vykdomojo Komiteto sesijoje 1923 m. liepos 6 d. Pagal 71 straipsnį: „TSRS valstybinė vėliava iš raudonos spalvos lauko su valstybiniu herbu“. Tai buvo neįprastų 1 prie 4 proporcijų raudona vėliava su herbu centre. Tokia vėliava niekada nebuvo masiškai gaminta. Po keturių mėnesių ji buvo pakeista į raudoną vėliavą su sukryžiuotais kūju ir pjautuvu bei žvaigžde viršutiniame kairiajame kampe.

Vėliavoje esantis kūjis simbolizavo TSRS pramonės darbuotojus, pjautuvas buvo skirtas žemės ūkio darbuotojams, o žvaigždė žymėjo Komunistų partiją.

  1. [1] Конституция (Основной Закон) Союза Советских Социалистических Республик (rus. k.)