Tartu sutartis (Rusija–Suomija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Suomijos-Rusijos siena, nustatyta Tartu sutartimi. Petsamo (raudona) perėjo Suomijai. Repola ir Porajärvi (žalia) grąžinta Rusijai.

Tartu taikos sutartis (rus. Тартуский мирный договор, suom. Tarton rauha) – sutartis tarp Suomijos ir Tarybų Rusijos. Pasirašyta 1920 m. spalio 14 d. po keturis mėnesius trukusių derybų. Sutartis nustatė sieną tarp Suomijos ir Tarybų Rusijos po Suomijos pilietinio karo ir Suomių savanorių ekspedicijų Rusijos rytų Karelijoje.

Sutartis patvirtino senąją sieną tarp Didžiosios Suomijos kunigaikštystės ir Rusijos imperijos. Papildomai Suomija gavo Petsamo uostą, kurį caras Aleksandras II dar 1864 m. buvo sutikęs išmainyti į dalį Karelijos sąsmaukos. Suomija taip pat sutiko grąžinti okupuotas Repolos (prijungta per Vienos ekspediciją) ir Porajärvi (prijungta per Aunuso ekspediciją) teritorijas Rusijos Rytų Karelijoje. Rusija įsipareigojo suteikti laisvą kelią Nevos upe prekybiniams laivams iš Suomijos uostų Ladogos ežere į Suomijos įlanką. Suomija įsipareigojo nuginkluoti Ino tvirtovę, stovinčią priešais Kronštatą, demilitarizuoti salas Suomijos įlankoje.

Tarybų Rusija sulaužė sutartį 1939 m., pradėdama Žiemos karą.

Susiję straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]