Pereiti prie turinio

Talaveros mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Talaveros mūšis

Britų 3-oji pėstininkų gvardija Talaveros mūšyje, 1809 m. liepos 28 d.
Data 1809 m. liepos 2728 d.
Vieta Talavera de la Reina, Ispanija
Rezultatas Strateginė Prancūzijos pergalė, taktinė britų ir ispanų pergalė
Konflikto šalys
Prancūzija Prancūzijos imperija
Nyderlandai Olandijos karalystė
Jungtinė Karalystė
Ispanijos imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Prancūzija Joseph Bonaparte
Prancūzija Jean-Baptiste Jourdan
Prancūzija Claude-Victor Perrin
Arthur Wellesley
Gregorio García de la Cuesta
Pajėgos
46 138
80 artilerijos pabūklų
20 641[1]
30 artilerijos pabūklų
34 993[1]
30 artilerijos pabūklų
Nuostoliai
7 389 nužudyti, sužeisti arba paimti į nelaisvę[2] 6 268 nužudyti, sužeisti arba paimti į nelaisvę[2]
1 200 nužudytų, sužeistų arba paimtų į nelaisvę[2]

Talaveros mūšis (pranc. Bataille de Talavera, angl. Battle of Talavera, isp. Batalla de Talavera) – susirėmimas tarp Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos bei ispanų pajėgų 1809 m. Pirėnų karo metu. Po mūšio britų kariuomenės vadui Artūrui Velsliui buvo suteiktas Talaveros vikonto Velingtono titulas.[3]

Padėtis prieš mūšį

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1809 m. pradžioje Napoleonas su pagrindine kariuomenės dalimi paliko Ispanija, nes grėsė karas su Austrija. Balandį į Portugalija su maždaug 28 000 britų ir hanoveriečių bei remiamas 16 000 portugalų karių grįžo Artūras Velslis. Prancūzai jiems kėlė grėsmę iš dviejų pusių: N. Sultui buvo pavaldi kariuomenė šiaurinėje Portugalijoje, o Napoleono brolis Žozefas Bonapartas perkėlė pajėgas į rytus nuo Lisabonos. Gegužę Velslis išstūmė Sultą iš Porto. Po dviejų mėnesių prisidėjus 30 000 ispanų karių, jis nužygiavo į rytus nuo Lisabonos persekiodamas Ž. Bonaparto kariuomenę.

Prancūzai sustojo prie Talaveros ir pradėjo puolimą prieš A. Velslio kariuomene. Per puolimą prancūzai beveik pralaužė britų linijas, bet Velsis greit užpildė šia, pasak jo, „bjaurią skylę“. Po mūšio abi pusės atsitraukė. Prancūzai nužygiavo į Madridą, o Velslio kariuomenė grįžo į Lisaboną.

  1. 1,0 1,1 Gates, pp. 490–491.
  2. 2,0 2,1 2,2 Napier, p. 218.
  3. Holmes, p. 142.
  • Gates, David (2001). The Spanish Ulcer: A History of the Peninsular War. Cambridge, MA: Da Capo Press. ISBN 0-306-81083-2.
  • Holmes, Richard (2003). Wellington: The Iron Duke, HarperCollins: New Ed edition