TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas (rus. Председа́тель Прези́диума Верхо́вного Сове́та СССР)— aukščiausias valstybinis postas Tarybų Sąjungoje 1936-1989 m.

Funkcijos[taisyti | redaguoti kodą]

Šios pareigos įvestos priėmus 1936 m. TSRS Konstituciją, panaikinus TSRS Centrinio Vykdomojo komiteto pirmininko pareigas. Vakaruose ir TSRS šias pareigas einantis žmogus vadintas "tarybinės valstybės vadovu" (o užsienyje dažnai ir "prezidentu"), nors oficialiai kolektyviniu šalies vadovu buvo laikomas visas TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Prezidiumo pirmininkas pasirašinėjo prezidiumo įsakus (kartu su Prezidiumo sekretoriumi), dėl paskyrimo į pareigas, apdovanojimo ordinais ir medaliais, priimdavo pasiuntinių skiriamuosius raštus ir kt.

Prezidiumo pirmininkas taip pat vadovavo malonės komisijai.

Faktiškai nei Prezidiumas, nei jo Pirmininkas neturėjo tokios realios valdžios, kaip TSKP CK Generalinis sekretorius ir net TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkas. Ypač tai pasireiškė J. Stalino valdymo laikotarpiu, kai nei M. Kalinino, nei N. Šverniko nebuvo galima laikyti figūromis, bent kiek įtakojančiomis realią politiką. Naujoje 1977 m. Konstitucijoje atsirado 6 straipsnis apie vadovaujamą komunistų partijos vaidmenį, kas paskatino partijos Generalinio sekretoriaus ir Prezidiumo pirmininko pareigų sujungimą.

1989 m., priėmus Konstitucijos pataisas, Prezidiumas ir jo Pirmininko pareigos panaikinti. Vietoje to įvestos TSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininko - įstatymų leidžiamosios valdžios vadovo - pareigos. Jas užėmė M. Gorbačiovas. 1990 m. M. Gorbačiovas tapo TSRS vadovu - Prezidentu.

TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo Pirmininkai[taisyti | redaguoti kodą]