TNŠ-20

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
TNŠ-20 lengvojo tanko T-60 bokštelyje

TNŠ-20 (rus. ТНШ-20) – 20 mm tankinė patranka, aviacinės patrankos ŠVAK patrankos variantas, pritaikytas tankams.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

20 mm automatinė patranka TNŠ-20 buvo tarybinio lengvojo tanko T-60 pagrindinis ginklas. Šis 20 mm aviacinės automatinės patrankos ŠVAK variantas su 82,4 kalibrų ilgio vamzdžiu buvo sukurtas per rekordiškai trumpą laiką iš ŠVAK-20 sparninių ir turelinių variantų. Patranka TNŠ-20 buvo tobulinama ir jau vykstant jų gamybai. Oficialiai į ginkluotę ji buvo priimta 1941 m. gruodžio 1 d., o 1942 m. sausio 1 d. jai suteiktas pavadinimas TNŠ-1 (rus. ТНШ-1; танковая Нудельмана Шпитального 'tankinė Nudelmano ir Špitalno'). O vėliau imta vadinti ТНШ-20. Buvo pradėta kurti ir patranka TNŠ-2 su galingesniais šoviniais, bet jos konstruoti nebaigė.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patranka tanko T-60 bokšte buvo įtaisyta ne centre, o gana daug paslinkta dešinėn (o pats bokštas buvo prie kairiojo tanko borto). Dėl to reikėjo specialiai paderinti patrankos teleskopinį taikiklį TMFP-1. Lentelinis tiesiojo šūvio nuotolis buvo 2500 m, taikymosi nuotolis – 700 m, šaudymo sparta – iki 750 šūv./min. Įgudęs šaulys galėjo šaudyti ir po vieną šūvį. Patrankai šoviniai buvo tiekiami iš juostos. Tanko šaudmenų komplekte buvo 754 patrankos šoviniai 13-oje juostų, kurios buvo dėžutėse. Iššautas tūteles iš bokšto išmesdavo dujų šalinimo vamzdeliu po patrankos vamzdžiu. Išsiardžiusios šovinių juostos grandys specialia kreipiamąja keliavo į tanko dugną, kur ir pasklisdavo.

Šaudmenų komplekte buvo

  • skeveldriniai trasuojamieji ir skeveldriniai padegamieji sviediniai su akimirkinio veikimo sprogdikliais ir
  • šarvamušiai padegamieji sviediniai su volframo karbido šerdimis ir dideliu pradiniu greičiu (815 m/s).

Toks sviedinių derinys tiko efektyviai naikinti lengvai ir vidutiniškai šarvuotus taikinius, kulkosvaidžių lizdus, prieštankines patrankas, gyvąją jėgą.

  • subkalibriniai šarvamušiai padegamieji sviediniai (pramušdavo iki 35 mm storio šarvus).

Tankai Т-60 mažais nuotoliais galėjo kautis su ankstyvųjų versijų vokiečių vidutiniais tankais Pz.Kpfw.III ir Pz.Kpfw.IV šaudydami į bortus, o nuotoliais iki 1000 m – su šarvuotaisiais transporteriais ir lengvosiomis savaeigėmis.

Ne iš karto pavyko užtikrinti patikimą patrankų veikimą, nes užskersuodavo šoviniai, o juosta strigdavo tiekimo rankovėje. Tą problemą forsuotai per kelias dienas gamykloje Nr. 37 išsprendė konstruktoriai N. Astrovas, N. Popovas ir A. Tarasovas. Patobulintos ŠVAK tankinės patrankos tanke T-60 bandymai 1941 m. rugsėjį praėjo sėkmingai.

Aviacinės patrankos, reikalaujančios švaros ir kvalifikuoto aptarnavimo, ne visada sėkmingai veikdavo padidintų taršos ir dulkėtumo aplinkoje, kas būdinga tankams.

Kairiau patrankos buvo suporintas kulkosvaidis DT-29. Šį kulkosvaidį būdavo galima nesunkiai išimti iš tanko ir, uždėjus kojeles bei petinę atramą, naudoti kaip rankinį kulkosvaidį.

Egzistavo galimybė iš bokšto išimti ir patranką, kuri mase (68 kg) mažai skyrėsi nuo tuo metu plačiai naudoto Maksimo kulkosvaidžio. Tačiau patranką buvo sunku nejudamai įtaisyti ne bokšte, todėl patrankos beveik niekada neišiminėdavo.