Šovinių juosta
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šovinių juosta (angl. belt, ammunition belt; rus. патронная лента) – įtaisas, iš kurio šoviniai tiekiami į automatinį šaunamąjį ginklą (kulkosvaidį, mažo kalibro automatinę patranką, automatinį granatsvaidį). Juostiniai automatiniai ginklai turi didelę praktinę šaudymo spartą, gali šaudyti ilgomis serijomis. Kadangi nuo šaudymo ilgomis serijomis kaista vamzdis, juostiniai kulkosvaidžiai neretai turi ir keičiamus vamzdžius, kuriuos keičia mūšio metu perkaitus vamzdžiui.
Juostų konstrukcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šovinių juostos yra dvejopos:
- Audeklinės: Audeklinės juostos vienodais nuotoliais turi kišenėles, kuriose būna įstatyti šoviniai. Šaudymo metu šoviniai iš kišenėlių išstumiami. Audeklines juostas naudojantys kulkosvaidžiai šaudydami dažnai strigdavo, nes šoviniai būdavo tiekiami ne visai vienodai, kadangi audeklinės juostos lengvai deformuojasi. Pirmasis pasaulio kulkosvaidis „Maksimas“ pradžioje naudojo būtent audeklines juostas.
- Metalinės: Vėliau atsirado metalinės juostos. Jos pasižymi pastovia forma ir pastoviais matmenimis, dėl to jos kur kas patikimiau tiekia šovinius nei audeklinės juostos. Metalinės juostos būna dvejopos:
- neardomosios juostos: Juostos būna tam tikro fiksuoto ilgio (pvz., 50, 100, 150 šovinių). Neardomąsias juostas naudojančių kulkosvaidžių komplekte paprastai būna juostų užtaisytuvas. Juostos užtaisomos palaidais šoviniais ar šoviniais iš apkabų. Pirmojo pasaulinio karo metais juostų užtaisytuvai leisdavo kulkosvaidžiams visada turėti užtaisytų juostų atsargą. Fiksuoto ilgio juostos atkarpos gali būti sujungiamos viena su kita.
- ardomosios juostos: Šios juostos būdingos šiuolaikiniams automatiniams ginklams. Tokios juostos primena grandinę. Juostos elementas grandis laiko vieną šovinį ir judriai jungiasi su prieš jį esančios grandies šoviniu. Kai priekyje esantis šovinys išstumiamas iš juostos ir keliauja tiekimo mechanizmu į šovinio lizdą, jį laikiusi grandis pašalinama iš kulkosvaidžio. Toks kulkosvaidis kiekvieno šūvio metu iš savęs pašalina du elementus – iššautą tūtelę ir juostos grandį, kurioje ši tūtelė buvo.
Juostinių ginklų variantai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiuolaikiniai pėstininkų kulkosvaidžiai dažnai turi dvigubas šovinių tiekimo sistemas, šovinius gali imti tiek iš juostų, tiek iš dėtuvių:
- Kulkosvaidžių FN Minimi/M249 SAW ir IMI Negev šovinių tiekimo sistema gali naudoti tiek dėtuves, tiek juostas be jokių konstrukcinių keitimų.
- Kulkosvaidžiuose Heckler & Koch HK21 ar MG34 reikia pakeisti tiekimo modulį, kad būtų galima naudoti arba juostas, arba dėtuves.
Juostoje esantys šoviniai lengvai užsiteršia, todėl juostinių kulkosvaidžių juostos paprastai laikomos lanksčiose ar kietose talpyklėse. Kai kurių kulkosvaidžių modelių (pvz., MG 3) juostų talpyklės atrodo kaip stambios dėtuvės, jos tvirtinamos prie kulkosvaidžio.
Juostų talpą paprastai riboja masė, kurią gali panešti kulkosvaidininkas, ir tūris. Mažesnio kalibro šovinių juostose gali tilpti daugiau nei stambaus kalibro. Juostų talpa paprastai būna nuo 20 iki 300 šovinių.
-
7,62 mm ardomoji juosta
-
Artilerijos lėktuvo AC-130A Spectre 20 mm Vulcan patrankos šovinių juosta.
-
Antitalibaninių pajėgų kovotojas su 7,62 mm kulkosvaidžiu PK ir jo juosta.
-
25 mm patrankos M242 Bushmaster šovinių juosta.
Šovinių tiekimo variantai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dviejų stadijų variantas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Naudojamas daugelyje ankstyvųjų kulkosvaidžių. Dvi stadijos:
- Šovinys iš juostos ištraukiamas atgal.
- Šovinys stumiamas pirmyn į šovinio lizdą.
Tokių kulkosvaidžių pavyzdžiai yra Darne mle 1922 ir Vickers kulkosvaidžiai.
Šią sistemą naudoja ir tokie šiuolaikiniai kulkosvaidžiai kaip PK, kadangi jie šaudo atbrailiniais šoviniais 7,62×54 mm R, kuriuos neįmanoma išstumti pirmyn dėl atbrailos.
Vienos stadijos variantas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Būdingas daugumai šiuolaikinių kulkosvaidžių. Šovinys iš juostos išstumiamas pirmyn vienu veiksmu.
Išorinis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kai kurie ginklai, pvz., M134 Minigun, naudoja hibridinį mechanizmą, kuris išima šovinius iš ardomosios juostos ir perduoda į tolesnę begrandę šovinių tiekimo sistemą.