Tiesusis šūvis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tiesusis šūvis (angl. point-blank shot; rus. прямой выстрел) – šūvis, kai sviedinio (kulkos) lėkimo trajektorija nepakyla aukščiau taikinio. Taip šaunant nereikia keisti taikiklio nuostatos, visi to aukščio taikiniai būna kliudyti nuo šūvio vietos iki sviedinio (kulkos) kritimo taško. Nekeičiant taikiklio nustatų galima šaudyti į artėjančius taikinius – kareivius, tankus, šarvuočius, sraigtasparnius ir kt.

Įprastinė šaunamojo ginklo charakteristika yra tiesiojo šūvio nuotolis.

Kita prasmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Angliškas terminas point-blank shot kasdienėje kalboje ir kriminalistikoje turi ir kitą prasmę – reiškia šūvį iš atstumo, mažesnio negu metras. Kriminalistikoje šūvį iš tokio nuotolio atpažįsta iš pagal nudegimus apie kulkos žaizdą nuo parako dujų, taip pat žaizdeles, kurias palieka nesudegę iš vamzdžio išlėkę parako grūdeliai.