Pradinis sviedinio greitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pradinis sviedinio greitis (angl. initial velocity; rus. начальная скорость) – didžiausias sviedinio (kulkos) greitis, 1–2% didesnis už žiotinį greitį. Gaunamas sviediniui (kulkai) išlėkus iš vamzdžio (tuometinis greitis yra žiotinis greitis) ir dar greitėjant, nes iš paskos dar veržiasi besiplečiančios parako dujos ir tam tikru nuotoliu nuo vamzdžio dar stumia sviedinį.

Pradinis greitis yra viena iš svarbiausių šaunamojo ginklo charakteristikų, nuo jo priklauso:

  • sviedinio (kulkos) lėkimo nuotolis
  • kaunamoji veikmė,
  • šaudymo tiesioginiu taikymu veiksmingumas ir kt.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Artilerijos terminų žodynas / Eugenijus Kisinas; Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. – Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2004