Svėdasų kapinių koplyčia

Koordinatės: 55°40′43″š. pl. 25°21′36″r. ilg. / 55.678731°š. pl. 25.359994°r. ilg. / 55.678731; 25.359994
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°40′43″š. pl. 25°21′36″r. ilg. / 55.678731°š. pl. 25.359994°r. ilg. / 55.678731; 25.359994

Svėdasų kapinių koplyčia
Savivaldybė Anykščių rajonas
Gyvenvietė Svėdasai
Adresas J. Tumo-Vaižganto g.
Statybinė medžiaga akmenų mūras
Pastatyta (įrengta) XIX a.

Svėdasų kapinių koplyčia – koplyčia Anykščių rajone, Svėdasų miestelio veikiančiose kapinėse, prie kelių  120  RadiškisAnykščiaiRokiškis  ir  118  KupiškisUtena  sankirtos. Koplyčia stūkso šiaurinėje kapinių dalyje, priešais pagrindinius arkinius vartus su ažūrinės ornamentikos geležiniais kryžiais. Šiuo metu tarnauja kaip šarvojimo koplyčia, joje atnaujintos pamaldos per Visus šventuosius.

Altorius su Nukryžiuotoju ir mirties simboliu po kojomis

Koplyčia su išmūrytu rūsiu, kuriame palaidotas maršalka Juozas Beleišis. Prie koplyčios durų tebėra įrėžti jo inicialai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svėdasų kapinės, manoma, įkurtos XVII a. Iki tol mirusiuosius laidodavo bažnyčios šventoriuje. Svėdasų kapinės dabar gerokai išsiplėtusios. Į kapinių teritoriją šiuo metu patenka Svėdasų dvarvietė (unik. kodas 12211),[1] kur seniau buvo Radvilų dvaro rūmai. Teritorijoje 1991 m. atlikti archeologiniai žvalgymai. Kasant laidojimo duobes, randama jų liekanų. Plotas nuo koplyčios iki dabartinio kelio prijungtas 1874 m. Žemę kapinių didinimui davė miesčionys, už tai jiems buvo pažadėta privilegija – laidojant kunigas pasitiks prie namų. 1964 m. kapinės dar padidintos. Jos aptvertos tvirta akmens siena.

Kapinėse nuo seno stovėjo jau griūvanti medinė koplyčia. Naujoms statyboms gauti leidimą iš caro valdžios nebuvo lengva. Todėl žmonės pasirūpino, kad valdžia „nematytų“, o patys 1884 m. skubiai sumūrijo naują koplyčią. Sienas iš lauko pridengė senomis lentomis, o stogą išmurzino, kad iš tolo nešviestų. Meistras – miestelio gyventojas Selickas.

Klebonas kun. Antanas Survila (parapijos administratorius 19351957 m.) uždėjo cinkuotos skardos stogą, išcementavo grindis. 1959 m. koplyčia naujai išdažyta, viduje pastatytas senos bažnyčios katafalkas. Altoriuje (po Nukryžiuotoju), ant karsto, vėliavų vaizduojams mirties simbolis – kaukolė ir sukryžiuoti kaulai.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Dvarvietė“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-04-27.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]