Suzanne Valadon

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Suzana Valadon A. de Tuluz-Lotreko tapinyje, 1888 m.

Suzana Valadon (pranc. Suzanne Valadon, 1865–1938 m.) – Prancūzijos dailininkė, pozuotoja, tapytojo Moriso Utrilo (1883−1955) motina.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Marija Klementina Valadon gimė 1865 m. rugsėjo 23 d. Besino prie Gartampo kaime netoli Limožo (Aukštutinis Vjenas). Ji buvo nesantuokinė nepasiturinčios skalbėjos duktė ir nuo jaunų dienų turėjo savarankiškai užsidirbti pragyvenimui. Ji išbandė keletą profesijų, cirke užsiėmė akrobatės pasirodymu ir būdama 16-os susižalojo nukritusi nuo trapecijos. 1880-ųjų pradžioje Paryžiuje ji pradėjo dirbti dailininkų pozuotoja. Ji pozavo P. Piuvi de Šavano, O. Renuaro, A. de Tuluz-Lotreko paveikslams. 1883 m. jai gimė sūnus Morisas Utrilo, vėliau garsus XX a. pradžios modernistinės dailės atstovas. Ji palaikė meilės ryšius su daugeliu tapytojų, kuriems pozavo. Nėra tikra, kas buvo sūnaus tėvu, tarp spėjamų − tapytojas P. Piuvi de Šavanas. Suzana Valadon pavaizduota gerai žinomose O. Renuaro drobėse „Didžiosios mauduolės“, „Šokis Bugivalyje“ ir „Skėčiai“. Imdama pavyzdį iš dailininkų, Suzana Valadon pati savarankiškai pradėjo piešti ir tapyti.

Apie 1890 m. S. Valadon susipažino su E. Dega, kuris ją skatino, mokė, bei nupirko kelis jos kūrinius. Ankstyviausi išlikę jos tapybos darbai datuojami 1892, grafikos − 1894 metais. 1896 m. ji ištekėjo už biržos brokerio Paul Mousis, kurio finansinė padėtis leido jai visiškai atsidėti dailei. S. Valadon su juo išsiskyrė 1909 m. ir 1914 m. išekėjo už tapytojo André Utter (1886−1948). Maždaug šiuo metu prasidėjo jos brandžiausias kūrybos laikotarpis. 1915 m. įvyko pirmoji jos personalinė paroda, kuri susilaukė sėkmės. Po 1920 m. S. Valadon buvo išgarsėjusi tarptautiniu mastu menininkė. Ji buvo pristatoma Paryžiaus garsioje Bernheimo Jaunesniojo galerijoje, 1927−1932 m. įvyko net keturios jos retrospektyvinės parodos. S. Valadon apibūdinama būdinga Paryžiaus Monmartro menininkų bohemos atstove. Ji dirbo įvairiuose žanruose: tapė moters aktus, buities scenas, portretus, peizažus, gėlių natiurmortus. 1934 m. ji išsiskyrė su apie 20 metų jaunesniu André Utter ir vėlyvaisiais metais nutolo nuo sūnaus Moriso. Suzana Valadon mirė 1938 m. balandžio 18 d. Paryžiuje. 1995 m. Paryžiaus priemiestyje Sanua atsidarė muziejus, skirtas Suzanai Valadon ir Morisui Utrilo.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka