Sulaiman To
| Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Sulaiman To šventasis kalnas | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| Vieta | |
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | iii, vi |
| (angl.) (pranc.): 1230 | |
| Regionas** | Azija ir Ramusis vandenynas |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2009 m. (33 sesija) |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Sulaiman To (kirg. Сулайман Тоо) arba Suleimano kalnas, Tachte Suleimanas – šventasis kalnas Kirgizijoje, Ošo miesto apylinkėse. Tai penkiaviršūnis klintinis atlikuonis, išsitęsęs iš vakarų į rytus daugiau nei 1140 m, jo plotis 560 m.
Šis kalnas nuo senovės buvo šventa vieta, tą rodo čia aptikti petroglifai. Pašlaitėje įsikūręs kalno istorijos muziejus. Iki XVI a. kalnas vadintas Bara Kuchu, iki XIX a. – Tachte Suleimanu („Saliamono sostu“). Sulaiman To viršūnėje yra pastatyta Tacht Suleimano mečetė, datuojama Babūro valdymo laikotarpiu (XV–XVI a.). 1963 m. ji buvo susprogdinta, bet 1991 m. atstatyta. Taip pat stovi kita XVI a. Ravat Abdulachano mečetė, bei pastatas, vadinamas Babūro namu. Kalne yra Čaka Tamaro ir Tepeunkuro olos. Rytinėje pusėje yra XI–XIV a. pirtis.
2009 m. Sulaiman To įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip geriausias šventojo kalno pavyzdys visoje Vidurinėje Azijoje, garbinamas jau kelis tūkstantmečius.
Susiję pasaulio paveldo objektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kinija: Taišano kalnas (1987)
Naujoji Zelandija: Tongariro nacionalinis parkas (1990)
Japonija: Fujisan, šventvietė ir meninio įkvėpimo šaltinis (2013)
Mongolija: Didysis Burchano Chalduno kalnas ir jį supantis šventas kraštovaizdis (2015)
Ispanija: Risco Caido ir šventieji kalnai Gran Kanarijos kultūriniame kraštovaizdyje (2019)
Graikija: Olimpo kalnas ir jo apylinkės (2026)