Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
 | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Vyskupija | Panevėžio |
| Dekanatas | Utenos |
| Savivaldybė | Utenos rajonas |
| Gyvenvietė | Sudeikiai |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas akmenų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1825 m. |
| Stilius | klasicizmas |
Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.
55°35′1″ š. pl. 25°41′6″ r. ilg. / 55.58361°š. pl. 25.68500°r. ilg. Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia – bažnyčia, stovinti Sudeikių miestelyje, Alaušo ežero pietiniame krante. Klasicistinė, su barokišku frontonu.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XVIII a. Degsnio dvaro savininkas Povilas Koziela-Poklevskis prie Alaušo ežero, netoli dabartinių Sudeikių kapinių, pastatė karčemą.
Koplyčia Bikuškyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1779 m. Bikuškio dvaro valdose Stanislovas Augustas leido įkurti Sudeikių miestelį ir jam suteikė turgaus bei prekymečio privilegiją. 1721–1791 m. Benedikto Prušinsko (lenk. Benedykt Pruszyński) lėšomis Bikuškyje pastatyta koplyčia. XVIII a. antrojoje pusėje Bikuškio dvare buvo koplyčia, kurioje 1782 m. leista laikyti pamaldas. 1788 m. pradėtos rašyti metrikų knygos.
.jpg)
Legenda apie dvarininkų ginčą
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie 1800 m. trenkęs žaibas sudegino koplyčią, kurioje lankėsi ne tik Bikuškio, bet ir Degsnio dvaro baudžiauninkai. Pasakojama, jog tarp dvarininkų kilo ginčas, kuris iš jų statysiąs prie savo dvaro bažnyčią. Klausimą pavedė išspręsti dviem šių dvarų bernams. Statybai buvo būtinas Kauno gubernijos gubernatoriaus leidimas, todėl į Kauną išsiuntė du raitus bernus. Kurio nujos pirmas ir įteiks gubernatoriui prašymą, tas dvarininkas ir gaus teisę statyti bažnyčią bei parinkti jai vietą. Užrašyta, jog Degsnio dvaro raitelis gubernatorių pasiekė pirmasis ir taip iškovojo Kozielai-Poklevskiui garbę statyti bažnyčią. Bikuškio dvaro savininko prašymu buvo sutarta, kad bažnyčia bus statoma pusiaukelėje – Sudeikiuose.
Akmeninė bažnyčia
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1806 m. Sudeikiuose pastatyta laikina bažnyčia ir pradėta statyti akmeninė bažnyčia. Baigta tik 1825 m. 1835 m. bažnyčios stogas buvo dengtas šiaudais, nes jaunesnysis Koziela-Poklevskis bažnyčios statybai neskyrė lėšų. Klėtis ir varpinė, bokšteliai bažnyčios priekyje ir gale buvo pastatyti valstiečių lėšomis. O klebonija, špitolė, kumetynas ir kiti ūkiniai pastatus – už parapijiečių aukas. Dvarininkai bažnyčiai dovanojo 2 valakus (apie 40 ha) Sudeikių kaimo žemės. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. 1822 m. bažnyčioje buvo apgedę 9-ių registrų vargonai. Užfiksuoti pasakojimai, jog bažnyčios statybai reikėję daug akmenų, jie vežti iš visų aplinkinių kaimų. Bažnyčios šventoriaus tvoroje esą net aukuro akmenų, atvežtų iš šalimais esančio Alkų kalno. 1825 m. pastatyta dabartinė klasicistinio stiliaus tinkuoto akmenų mūro bažnyčia. 1917 m. abiejuose stogo galuose uždėti mediniai bokšteliai su kryžiais. 1944 m. gerokai sužalota, vėliau suremontuota, iki 1955 m. uždėtas barokinis frontonas.
.jpg)
Klebonai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1920–1921 m. – rašytojas Juozas Šnapštys-Margalis, dainos „Leiskit į Tėvynę" autorius (1877–1921; palaidotas šventoriuje);
- Jonas Jaskevičius;
- 1933 m. išdažė ir atnaujino bažnyčią klebonas Juozas Savukaitis;
- Jonas Lomanas;
- Kazimieras Čiplys – organizavo vaidinimus, rašė dramas;
- (po II pasaulinio karo) – A. Arlauskas;
- 1974 m. ir vėliau – Povilas Svirskis;
- 1981–1983 m. – Povilas Juozėnas;
- 1986 - 2022 (iki mirties) - Povilas Klezys iš Spitrėnų Šv. M. Marijos Taikos Karalienės parapijos (palaidotas Spitrėnų šventoriuje);
- Šiuo metų administruoja kun. Saulius Kalvaitis iš Daugailių Šv. Antano Paduviečio parapijos.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano (25 × 13 m), bebokštė. Turi 3 altorius. Šventoriuje yra medinė varpinė. Jame palaidoti 7 klebonai ir 2 fundatoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Bažnyčia stovi ant stambių akmeninių pamatų, skliautai klasikinio stiliaus.
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
Šventoriuje 1995 m. perlaidotas filosofas Juozas Girnius (1915–1994 m.).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Parapijos puslapis Archyvuota kopija 2010-05-09 iš Wayback Machine projekto.
- Sudeikių miestelio istorija Archyvuota kopija 2015-11-03 iš Wayback Machine projekto.
- Sudeikiai (Vambutų šeimos geneologija)
- Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (vargonai)
- Švč. Mergelės Marijos bažnyčia Sudeikiuose Archyvuota kopija 2015-07-28 iš Wayback Machine projekto.