Stuburo išvarža

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Stuburo išvarža (tarpslankstelinio disko išvarža) – tai sveikatos sutrikimas, kurio metu skaidulinis tarpslankstelinio disko žiedas arba jo minkštiminis branduolys prasiveržia į stuburo kanalą ar tarpslankstelines angas ir siaurina jų spindį.

Stuburo išvaržos formavimosi priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stuburo išvaržų atsiradimą lemia daugelis veiksnių: amžius, gyvenimo būdas, darbo ypatybės, mechaninė stuburo perkrova (kai netaisyklingai keliami sunkūs daiktai, ypač atliekant pasisukimą; ant pečių nešiojamos per sunkios rankinės, kuprinės), mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, antsvoris, ankstesnės traumos, pasikartojančios mikrotraumos. Liga paplitusi darbingų žmonių amžiaus grupėje, dažniau pasitaiko 40–50 metų amžiaus žmonėms, taip pat sergantiems nutukimu. Tyrimais nustatyta, kad profesijos, kurioms būdingas sunkus fizinis darbas, ilgalaikis sėdėjimas, dažnas pasilenkimas ir ko nors kėlimas, vibracija (ypač vairuojant), skatina lėtinius juosmens skausmus, disko išvaržas.

Neigiami pokyčiai tarpslanksteliniuose diskuose vyksta dėl to, kad sutrinka medžiagų apykaita judamajame ir atramos segmente (JAS). Šis segmentas – tai du slanksteliai, tarpusavyje sujungti tarpslanksteliniu disku, tarpslanksteliniais sąnariais, raiščiais ir raumenimis. JAS medžiagų apykaitos procesų sutrikimui turi įtakos tokie veiksniai, kaip šio segmento judrumo sutrikimas, per didelė netinkama apkrova šio segmento elementams, kenksmingų fizinių ir cheminių veiksnių poveikis, uždegimai, bendra organizmo intoksikacija. Kai organizme daug toksinių medžiagų, kraujas ir limfa tirštėja ir užsibūna JAS, sutrinka normali skysčių apykaita, sumažėja minkštojo audinio gebėjimas išlaikyti drėgmę (vandenį). Tai sumažina elastingumą, disko tamprumą, sugebėjimą silpninti smūgio poveikį ir veda link disko senėjimo procesų, jo susidėvėjimo. JAS audiniai tampa pažeidžiami, gali atsirasti mikrotraumų, net esant įprastam fiziniam krūviui.

Priklausomai nuo kūno laikysenos, diskų apkrovimas yra skirtingas: gulint jis mažiausias, stovint padidėja keturis kartus, o pasilenkus ar sėdint – net šešis kartus. Žemai lenkiantis ar keliant svorį ypač padidėja diskų krūvis ir spaudimas apatinėje stuburo (juosmens) dalyje. Sėdint susilenkus, spaudimas į apatinį diską siekia 140 kilogramų, o keliant 50 kg svorį – beveik 300 kilogramų, t. y. žymiai daugiau už žmogaus kūno svorį. Kai sėdima taisyklingai, nugara natūraliai išlaiko S formą ir didesnė dalis kūno svorio tenka dubens apačiai. Sėdint susikūprinus, juosmens slanksteliai ir dubuo sudaro C raidės formą, todėl stipriai apkraunami apatinės liemens dalies sąnariai, diskai bei raumenys. Ilgai sėdint, raumenys, kurie laiko nugarą, pavargsta, praranda reikiamą tonusą; gali išsitempti raiščiai, o tai sukels nugaros skausmus. Ilgas sėdėjimas skatina spaudžiamų diskų deformaciją. Kaip ir ilgai sėdint, taip ir ilgai stovint, raumenys, laikantys stuburą pavargsta ir atsipalaiduoja. Kai žmogus stovi atsipalaidavęs, lordozė (stuburo išlinkimas į priekį ties juosmeniu) tampa per didelė ir nugaros juosmeninė dalis labai išlinksta. Tai labiau pasireiškia esant nutukus, sustorėjus riebaliniam sluoksniui priekinėje pilvo dalyje. Ilgai stovėti suglebus (su per didele lordoze) nėra lengva, nes dėl pertemptų audinių ir suspaustų diskų kraštų gali atsirasti skausmas.

Stuburo išvaržos formavimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kairėje – stuburo slankstelio ir tarpslankstelinio disko sandara; dešinėje – išvaržos susiformavimas

Tarpslankstelinio disko išvarža formuojasi dėl raumenų agonistų ir antagonistų disbalanso, pasikeičia stuburo ašis ir sąnarinių jungčių padėtis, todėl gravitacinės jėgos kryptis į tarpslankstelinius diskus ir sąnarius tampa netaisyklinga, jie nuolat traumuojami. Tarpslankstelinio disko skaiduliniame žiede daugėja įtrūkimų. Netekęs elastingumo diskas, patirdamas spaudimą, pradeda suktis į mažiausio pasipriešinimo pusę, o minkštiminis branduolys pasislenka į išsitempusio skaidulinio žiedo pusę, sudarydamas išvaržą (disko protruzija). Sunkiais atvejais minkštiminis branduolys perplėšia skaidulinį žiedą ir išsiveržia į išorę (disko ekstruzija). Tarpslanksteliniam diskui išsikišus už savo anatominių ribų, jis susiduria su stuburo nervine šaknele ir ją užspaudžia, nuolat dirgina. Kai užspaudžiamos nervinės šaknelės, skausmas plinta nervo eigos kryptimi į sėdmenį, blauzdą, šlaunį iki pat pėdos. Šis simptomas vadinamas išialgija (tarpslankstelinio disko minkštiminis branduolys dažniausiai išsiveržia dorsolateraline kryptimi, todėl kyla vienos pusės išialgija). Taip pat disko išvarža sukelia stiprius kryžmens skausmus, nes yra spaudžiamas išilginis raištis. Nugaros raumenys refleksiškai įsitempia, dar padidindami skausmą.

Pagal kryptį disko išvarža gali būti medialinė (užpakalinė kryptis), mediolateralinė (užpakalinė-šoninė kryptis) arba lateralinė (šoninė kryptis).

  • Esant mediolateralinei disko išvaržai, dažniausiai nukenčia viena šaknelė, esanti vienu tarpu žemiau nei disko išvarža.
  • Esant medialinei išvaržai nukenčia kelios šaknelės. Medialinės išvaržos siaurina stuburo kanalą.
  • Lateralinės išvaržos siaurina tarpslankstelines angas kairėje, galimai spaudžiančios kairės, ar dešinės pusės nervines šakneles.

Rimčiausių bėdų organizmas patiria atsiradus užpakalinei ar įstrižajai disko protruzijai ar ekstruzijai. Stuburo tarpslankstelinio disko išvarža spaudžia arba tempia nugaros smegenų nervų šakneles ir sausgysles, įtempia kietąjį nugaros smegenų dangalą. Tokiu būdu ir kituose aplink esančiuose audiniuose kyla neinfekcinis (aseptinis) uždegimas, sutrinka venų kraujotaka, nugaros smegenų nervų maitinimas.

Stuburo išvaržų rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skiriamos kelios stuburo išvaržų rūšys:

  • Protruzija – besiveržiantis minkštiminis branduolys yra skaidulinio žiedo viduje, bet gali sudaryti spaudimą nugaros smegenims;
  • Prolapsas – besiveržiantis minkštiminis branduolys pasiekia užpakalinį disko kraštą, bet lieka izoliuotas išorinio skaidulinio žiedo sluoksnio;
  • Ekstruzija – skaidulinis žiedas plyšta, minkštiminis branduolys iš disko prasiveržia į epidurinį tarpą – tarp stuburo kanalo sienos ir kietojo smegenų dangalo. Išsiveržęs minkštiminis branduolys siaurina stuburo kanalo spindį, spaudžia nervų šakneles, dirgina nugaros smegenų dangalus, bei sukelia uždegimą;
  • Sekvestracija – minkštiminio branduolio dalelės ir fragmentai pasklinda epiduriniame tarpe. Uždegimą lydintis skausmo pojūtis iššaukia aplinkinių raumenų spazmą, didinantį skausmingumą bei ribojantį judesius.

Dažniausios lokalizacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dažniausiai tarpslankstelinio disko išvarža atsiranda kaklo arba juosmens srityje. Nuo to priklauso ir išvaržos simptomai.

Kaklinio disko išvaržai beveik visada būdinga cervikalgija (stiprus kaklo skausmas). Taip pat gali atsirasti rankos tirpimo pojūtis, kai kuriose rankos srityse sutrikti jutimai. Priklausomai nuo to, kurią stuburo nervų šaknelę spaudžia išsiveržęs diskas, pacientui gali sutrikti rankos judesiai (žasto pritraukimas, dilbio lenkimas bei tiesimas, riešo tiesimas bei pirštų lenkimas).

Juosmeninio disko išvarža pasireiškia juosmens skausmu, kulkšnių, pėdos jutimo sutrikimais. Priklausomai nuo išvaržos lokalizacijos sutrinka kojos judesiai – pacientas negali atsistoti ant pirštų ar ant kulnų, sulenkti ar ištiesti kojos nykščio. Kartais juosmeninio disko išvarža sukelia labai pavojingą žmogaus sveikatai arklio uodegos sindromą. Jis pasireiškia šlapimo nelaikymu, sėdmenų srities jutimų išnykimu, ženkliu kojų motorikos sutrikimu bei seksualine disfunkcija (negalėjimu lytiškai santykiauti).

Stuburo išvaržos simptomai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Juosmens maudimas
  • Ūmus, veriantis juosmens ar kaklo skausmas
  • Skausmingi nugaros judesiai
  • Tipiškai sukrypusi laikysena
  • Nevalingas tuštinimasis
  • Kojų silpnumas
  • Stuburo skausmai
  • Juosmens skausmas
  • Šlapimo nelaikymas
  • Ryte juntamas sustingimas ir skausmas;
  • Skausmas, juntamas pradedant judesį, lenkiantis ir grįžtant į pradinę padėtį;
  • Skausmas, kylantis lenkiantis į šoną, sukantis, vaikštant, sėdint, mankštinantis, stiprėja dienos bėgyje, sumažėja pakeitus kūno pozą, gulint, ypač embriono poza.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://lakstauskas.lt/n/Stuburo-isvarza/34/51/
  2. http://www.reabilitacijoscentras.lt/index.php?qw=tema&newid=17
  3. http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos/kaulu_sanariu_raumenu_ligos/stuburo_isvarza
  4. http://www.stuburoisvarza.lt/
  5. http://www.stuburas.lt/tarpslankstelinio-disko-isvarza/
  6. http://www.medguru.lt/ligos/stuburo-isvarza/
  7. http://www.avevitaklinika.lt/lt/seimos-klinika/zinynas/dazniausiai-pasitaikancios-ligos/stuburo-disko-isvarza.html
  8. http://www.sveikaszmogus.lt/Straipsniai_zurnale-6209
  9. http://lakstauskas.lt/n/Stuburo-disko-isvarza--/21/51/