Straubliukiškasis akiuotis
| Mesosa curculionoides |
|---|
 Straubliukiškasis akiuotis (Mesosa curculionoides) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Mesosa curculionoides Linnaeus, 1761 |
| Sinonimai |
|
Straubliukiškasis akiuotis (Mesosa curculionoides) – ūsuočių (Cerambycidae) šeimos Akiuočių (Mesosa) genties vabalas. Paplitęs Europoje, Kaukaze, Kazachstane.
Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Naudotas „straubliukiškasis ūsuotis“[1], 2018 m. sudarytame ūsuočių lietuviškame vardyne gentis Mesosa pavadinta „Akiuočiai“, o Mesosa curculionoides – „straubliukiškasis akiuotis“.[2]
Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šios rūšies ūsuočiai yra 10–17 mm dydžio. Kūnas juodas, su pilku atspalviu, grūdėtas. Priešnugarėlė su 4, o antsparniai su 2 juodai aksominėmis, geltonais krašteliais, dėmėmis. Priešnugarėlė šonuose su pakylėjimais. Galva apaugusi smulkiais rudais plaukeliais ir stambesniais rusvai ochrinės spalvos plaukeliais, sudarančiais smulkias gausias dėmeles. Antenų pirmasis narelis juodas, kiti rudi, nuo trečiojo iki pusės apaugę smulkiais šviesiais plaukeliais. Priešnugarėlės ir antsparnių piešinys nevienodas, yra daug aberacijų.
Lervos vystosi po daugelio lapuočių medžių rūšių (ąžuolų, kaštainių, skroblų, riešutmedžių, liepų, lazdynų, guobų, slyvų) negyvų medžių kamienų bei storesnių šakų žieve, vėliau medienoje.
Suaugėliai išsirita vasara gegužės – birželio mėnesį ir būna iki rugpjūčio mėnesio. Sutinkami ant lapuočių medžių, aktyvūs vakare ir naktį.
_(16581024175).png)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Pileckis, S., Monsevičius, V., Lietuvos fauna: vabalai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1997, II t. 110 psl.
- ↑ „Ūsuočių lietuviškas vardynas“. Doc. dr. Vytautas Tamutis. Nuoroda tikrinta 2018-04-09.
