Stautas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pinta „Guinness“ stauto su būdinga puta.
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Stautas (angl. stout), kitaip dar stiprusis porteris – tamsiojo elio rūšis, gaminama iš skrudinto salyklo ir skrudintų miežių. Stautas išsivystė iš angliško porterio. Esama įvairių stauto porūšių, tarp kurių – saldusis stautas, sausasis stautas bei imperinis stautas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tamsusis viršutinės fermentacijos alus, pavadintas porteriu, Anglijoje plito nuo XVIII a. pradžios ir sparčiai išpopuliarėjo visoje Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje. Stipresnysis porterio porūšis buvo įvardijamas kaip stout porter (stiprusis porteris), vėliau šis pavadinimas sutrumpintas tiesiog iki stout. Iš pradžių stautu galėjo būti vadinamas bet kuris stiprus alus, vėliau šis pavadinimas susietas tik su stipriuoju porteriu. XIX a. pabaigoje stautas buvo laikomas sveiku, stiprinančiu gėrimu, rekomenduojamas gydytojų kaip stiprinantis vaistas bei vartojamas sportininkų. Airijoje iki šiol kraujo donorams duodama gerti stauto dėl jame esančio didelio geležies kiekio[1]).

XX a. pirmoje pusėje porteris kaip alaus rūšis nustojo būti gaminamas, stauto gamyba taip pat mažėjo, plintant šviesiesiems eliams. Šiuo metu stautas labiausiai mėgstamas Airijoje, čia gaminamos žinomiausios stauto rūšys.

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stautas grupuojamas į dvi pagrindines kategorijas – kartųjį (bitter) ir saldųjį (sweet). Kiekvienai kategorijai priklauso po keletą stauto porūšių.

  • Sausasis (dry stout) arba airiškasis stautas (Irish stout) – labai tamsios spalvos (juodos), turi kavos prieskonį. Paprastai šiame aluje alkoholio nedaug, skonis „sausas“. Žinomiausias prekės ženklas – „Guinness“.
  • Imperinis stautas (imperial stout) dar vadinamas rusiškuoju stautu. Istoriškai šią alaus rūšį virė „Barclays“ bravoras Londone eksportui į Rusijos imperiją (caro dvarui). Ši rūšis pasižymi stiprumu (9–10 % alkoholio tūrio), nes buvo pritaikyta ilgam gabenimui, be to manyta, kad stipresnis alus labiau tinka rusiškam klimatui. Spalva labai tamsi, nepermatomai juoda. Labai stiprus salyklo, taip pat vaisių ir šokolado skonis. Mėgdžiojant šią alaus rūšį atsirado savita Baltijos jūros šalių alaus rūšis – Baltijos porteris.
  • Pieniškasis stautas (milk stout) dar vadinamas saldžiuoju arba grietinėlės stautu. Jame yra laktozės (pieno cukraus). Kadangi Saccharomyces cerevisiae rūšies mielės laktozės nefermentuoja, ši alui suteikia saldumo ir kalorijų. Šis pieniškasis alus buvo laikomas labai maistingu, XIX a. pabaigoje jo būdavo duodama maitinančioms motinoms. 1875 m. Johnas Henry Johnsonas užpatentavo pieniškojo alaus gamybą. Pieniškasis stautas paplito plačiau, kai 1910 m. darykla „Mackeson's Brewery“ įsigijo jo gamybos patentą (vėliau šis patentas parduotas ir kitoms darykloms).
  • Avižinis stautas (oatmeal stout) – alus, į kurį fermentacijos metu dedama avižų (paprastai iki 5 %). Istoriškai viduramžių Europoje avižos buvo vienas iš tradicinių alaus komponentų, jų buvo dedama net iki 25 % (ši praktika Europoje išnyko XVI a., nes nuo didelio avižų kiekio alus įgauna kartų, „sutraukiantį“ skonį). XIX a. pabaigoje, avižas pradėjus laikyti labai sveiku maistu, ši praktika atgaivinta – 1895 m. „Macklay's“ darykla išvirė pirmąjį avižinį stautą. XX a. pradžioje avižiniai alūs vėl nunyko. 1977 m. avižinis alus paminėtas Michaelo Jacksono knygoje „The World Guide to Beer“, tačiau tuo metu jis niekur nebuvo gaminamas. Tačiau šis paminėjimas sudomino JAV prekiautoją alumi Charlesą Finkelį, kuris „Samuel Smith“ darykloje užsakė pagaminti bandomąją avižinio alaus partiją. Vėliau šios daryklos pavyzdžiu pasinaudojo ir kiti bravorai (daugiausia JAV ir Kanadoje).
  • Šokoladinis stautas (chocolate stout) – tai stautas, pasižymintis šokolado skoniu, kuris paprastai išgaunamas naudojant tamsųjį salyklą (ypač vadinamąjį šokoladinį salyklą – skrudinto iki šokolado spalvos salyklo rūšį). Kartais šokoladinis stautas gali būti verdamas ir dedant šiek tiek tikro šokolado.
  • Kavos stautas (coffee stout) – tamsaus salyklo rūšys gali suteikti alui kartų kavos prieskonį. Kai kurios daryklos norėdamos dar labiau pabrėžti kavos skonį deda tikros kavos. Šioje alaus rūšyje gali būti 4–8 % alkoholio tūrio. Pasaldinimui papildomai gali būti dedama pieno cukraus (laktozės): toks alus vadinamas kavos ir grietinėlės stautu (coffee & cream stout). Taip pat gali būti dedama mėtų arba šokolado.
  • Austrių stautas (oyster stout) – austrių naudojimas verdant stautą žinomas nuo 1928 m. (Naujojoje Zelandijoje), šią praktiką pradėjo keletas Britanijos alaus daryklų. Šiuo metu paprastai į alaus statinę dedamos kelios austrės. Kartais austrių stauto pavadinimas reiškia tik tai, kad, gamintojo nuomone, tas alus tinka gerti prie austrių (austrės, valgomos su stautu, minimos jau XIX a.).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikiteka