Porteris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Porteris

Porteris – tamsios spalvos viršutinės fermentacijos alaus rūšis, iki XX a. I pusės paplitusi Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje. Iš porterio yra kilusios alaus rūšys stautas (populiari Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje, iš pradžių vadinta stout porter – „stiprusis porteris“) ir Baltijos porteris (gaminamas Baltijos jūros šalyse, tarp jų ir Lietuvoje).

Pasak legendos, porteris (angl. porter – nešikas) taip vadinamas todėl, kad XVIII a. ši alaus rūšis buvo itin populiari tarp Londono uosto ir gatvių nešikų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą porterio rūšies alus minimas 1721 m. Anglijoje. Iki to laiko Londone buvo gaminami tamsieji alūs, kuriuos aludariai parduodavo šviežius (nebrandintus, brandinimas vykdavo pas pardavėją). Porteris tapo pirmąja rūšimi, kuri buvo brandinama alaus darykloje ir parduodama jau tinkama gerti. Šią alaus rūšį buvo galima gaminti dideliais kiekiais, todėl Londono uoste įsikūrusios daryklos virdamos porterį greitai susilaukė komercinės sėkmės. Iš pradžių porteris buvo palyginti stiprus (6,6 % alkoholio tūrio), vėliau (Napoleono karų metu) dėl didelių mokesčių imta gaminti silpnesnį. Be to, 1770 m. išradus hidrometrą, aludariai galėjo geriau kontroliuoti alaus fermentacijos procesą. Iš pradžių porteris gamintas tik iš rudojo salyklo, vėliau pradėta naudoti brangesnį, bet efektyvesnį šviesųjį salyklą, o alų dažyti dažais. 1816 m. įstatymu Didžiojoje Britanijoje priėmus alaus švarumo įstatymą, dažus dėti uždrausta – po trumpo sąmyšio rinkoje, porterio spalvai išgauti pradėta naudoti 5 % 1817 m. išrasto juodojo salyklo (95 % sudarė šviesusis salyklas).

Maždaug iki 1800 metų porteris būdavo ilgai (6–18 mėnesių) brandinamas didelėse statinėse. Vėliau pastebėta, kad viso porterio brandinti nebūtina – į 2/3 jauno nebrandinto porterio įpylus 1/3 brandinto porterio, gaunamas toks pats skonis. Dėl to porterio gamyba atpigo, nes nebereikėjo ilgai laikyti tokio didelio alaus kiekio.

Nuo 1860 m. porterio populiarumas pradėjo blėsti. Porteris vis dažniau buvo parduodamas „švelnaus skonio“, vis silpnesnis ir su mažiau apynių. XIX a. pab. dauguma daryklų porterį apskritai nustojo gaminti (nors tebegamindavo vieną ar kelias stautų rūšis). Per Pirmąjį pasaulinį karą dėl grūdų trūkumo Jungtinėje Karalystėje apribojus stipraus alaus gamybą porteriui suduotas dar vienas smūgis. Po karo porterio vietą stipraus alaus kategorijoje užėmė stautai. Nuo 1940 m. Didžiojoje Britanijoje porteris nebegaminamas.

Airijoje porterį pradėta daryti 1776 m. 1778 m. pirmąjį porterį išvirė „Guinness“ alaus darykla. Airijoje paprastas porteris buvo vadinamas plain porter (arba tiesiog plain), tuo tarpu itin stiprios rūšys vadintos stout porter (ilgainiui stautas tapo atskira alaus rūšimi). 1974 m. nustota gaminti „Guinness Irish Porter“ porterį. Šiandien porteris tebegaminamas kai kuriose mažosiose daryklose.

Iš porterio kilusios alaus rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  • Stautas – iš stipraus porterio išsivysčiusi tamsiojo alaus rūšis, besiskirianti nuo porterio didesniu stiprumu.
  • Baltijos porteris – atsirado mėgdžiojant į Rusijos imperiją eksportuojamo porterio skonį. Ilgainiui Baltijos jūros šalyse susidarė savita, į porterį panaši alaus rūšis (gaminama ir Lietuvoje).