Stasiūnai (Utena)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Stasiūnai
Stasiūnai (Utenos) 1.JPG
Stasiūnų kaimas

Stasiūnai
Koordinatės 55°20′49″š. pl. 25°46′12″r. ilg. / 55.347°š. pl. 25.770°r. ilg. / 55.347; 25.770 (Stasiūnai)Koordinatės: 55°20′49″š. pl. 25°46′12″r. ilg. / 55.347°š. pl. 25.770°r. ilg. / 55.347; 25.770 (Stasiūnai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Utenos rajono savivaldybės vėliava Utenos rajono savivaldybė
Seniūnija Saldutiškio seniūnija
Gyventojų skaičius 6 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka Stasiūnai (Utena)Vikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)
Vardininkas: Stasiūnaĩ
Kilmininkas: Stasiūnų̃
Naudininkas: Stasiūnáms
Galininkas: Stasiū́nus
Įnagininkas: Stasiūnaĩs
Vietininkas: Stasiūnuosè

Stasiūnai – kaimas Utenos rajone, 2,5 km į vakarus nuo Saldutiškio, pakilumoje tarp Vyžintos upelio ir Saldutiškio–Molėtų keliuko, supamas miškų (Labanoro girios šiaurinių pamedžių). Architektūros paminklas.[1]

Kaimas sudėtingo išplanavimo, sudarytas iš 11 sodybų. Iš jų 3 – paminklinės (jose 11 paminklinių XX a. statinių). Būdinga Rytų Lietuvos tradicinė architektūra. Kaimo panorama nuo upelio pusės išryškėja prie ploto apsupto miškais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stasiūnai susikūrė XIX a. antroje pusėje. Iki XX a. pr. buvo 5 sodybos, bet Pirmojo pasaulinio karo metu sugriautos. Vėliau atstatytos. 1939 m. buvo 13 sodybų.[2]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1987 m.[3] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
68 41 36 32 23 8 6


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Objekto Nr. 10331 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  2. Stasiūnai (Utena). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 94 psl.
  3. Stasiūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 94 psl.