Stasi

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Stasi herbas

Stasi fotokambarys

Stasi (tarimas - 'Štazi', vok. Ministerium für Staatssicherheit 'Valstybės saugumo ministerija') - Rytų Vokietijos valstybės institucija, atlikusi slaptosios policijos, vidaus ir užsienio žvalgybos bei kontražvalgybos funkcijas.

Stasi buvo įkurta 1950 m. vasario 8 d. Socialistų vienybės partija, TSKP atitikmuo Vokietijoje, vadino Stasi Schild und Schwert der Partei ('Partijos skydas ir kardas'). Likviduota 1989 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stasi buvo sukurta MGB pavyzdžiu. TSRS ją vadino ypatingai ištikimu ir naudingu partneriu.

Vilhelmas Zaiseris buvo pirmasis VDR saugumo ministras. Jo atstovas buvo Erikas Milkė. Vėliau Zaiserį pakeitė Rytų Vokietijos lyderis Valteris Ulbrichtas, o 1953 metais postą perėmė Ernstas Volvėberis. 1957 metais jis atsistatydino dėl daugybės nesutarimų su Valteriu Ulbrichtu ir Erichu Honekeriu, jį pakeitė jo atstovas Erikas Milkė.

Įtaka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stasi įsiskverbė į kiekvieną VDR gyvenimo sritį. Devinto dešimtmečio viduryje abiejose Vokietijos valstybėse pradėjo sparčiai augti vietinių informatorių tinklas Inofficielle Mitarbeiter ('neoficialūs bendradarbiai'). 1989 metais žlungant VDR Stasi organizacijoje jau dirbo 91 000 darbuotojų ir 300 000 informatorių. Maždaug kas penkiasdešimtas Vokietijos gyventojas bendradarbiavo su Stasi, tai viena plačiausiai į politiką įsiskverbusių organizacijų per visą istoriją. Be to, Stasi įsiskverbė ir palaužė Vakarų Vokietijos valdžią ir slaptąsias organizacijas, tuo tarpu jokia vakarų slaptoji organizacija nesugebėjo infiltruoti Stasi.

Stasi stebėjo politines VDR gyventojų nuotaikas, norėdama numalšinti prieštaravimus kankindavo ir įbaugindavo žmones. Per Taikiąją revoliuciją 1989 metais Stasi būstinės buvo užimtos nepatenkintų piliečių, bet Stasi spėjo sunaikinti daugybę paslapčių. Kai išlikę dokumentai buvo paviešinti, daugelis žmonių sužinojo, kad jų draugai, giminės, kolegos ar net sutuoktiniai nuolat teikė informaciją Stasi.

Kiti dokumentai (Rozenholco bylos), kuriuose buvo surašytos rytų Vokietijos šnipų užsienyje pavardės, leido slaptai JAV spec.tarnybai CŽV juos sugaudyti. Po Vokietijos susivienijimo buvo atskleista, kad Stasi slapta rėmė kairiąsias teroristų grupuotes, tokias kaip Raudonosios armijos frakcija. Dauguma šių teroristų grupuočių išnyko praradusios Stasi paramą.

Vienas iš žinomiausių šnipų Stasi organizacijoje Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras_Putinas [1].

1999 metais Stasi buvo apkaltinta sąmoningai švitinusi politinius kalinius didžiuliais radiacijos kiekiais, greičiausiai, kad sukeltų vėžį^[1].