Stare Juchai

Stare Juchai lenk. Stare Juchy
Buvusi evangelikų, dabar katalikiška Švč. Trejybės bažnyčia
Stare Juchai 53°55′15″ š. pl. 22°10′15″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Varmijos Mozūrų vaivadija
Apskritis	Luko apskritis
Valsčius	Stare Juchų valsčius
Meras	Ewa Dorota Jurkowska-Kawałko
Gyventojų (2011 m.)	1 626
Pašto kodas	19-330

Stare Juchai (lenk. Stare Juchy, vok. Alt Jucha, vėliau vok. Jucha, o 1938–1945 m. vok. Fließdorf) – valsčiaus centras šiaurės–vakarų Lenkijoje: Varmijos Mozūrų vaivadijos Luko apskrities to paties pavadinimo valsčiuje. Išsistatę tarp Jendzelevo (lenk. Jezioro Jędzelewo) ir Uluvkų (lenk. Jezioro Ułówki) ežerų; nuo apskrities centro Luko nutolęs į pietryčius 14 kilometrų. Per kaimą eina Balstogės–Glomno geležinkelio linija.

Istorija

Kraštas priklausė jotvingių gyvenimo arealui. Iki mūsų dienų išliko šios baltų genties aukojimo akmuo, o vakarinėse kaimo prieigose – piliakalnis. Pati vietovė pirmą kartą raštiškai paminėta XV a.: 1471 m. buvo įkurtas Senasis Juchų kaimelis (vok. Alt Jucha), o netoliese, po dvejų metų – Naujųjų Juchų kaimelis (vok. Neu Jucha). 1874 m. Senieji Juchai tapo naujai sukurto to paties pavadinimo prūsiško valsčiaus centru, o Naujieji Juchai – atitinkamai Naujųjų Juchų valsčiaus centru. Abu valsčiai priklausė Rytprūsių Gumbinės apygardai (vėliau Alnaštyno apygardai).

1910 m. Senuosiuose Juchuose buvo registruotas 281 gyventojas.. Pirmojo pasaulinio karo metais barokinis dvaro ponų pastatas buvo visiškai sugriautas, o vėliau atstatytas. 1929 m. buvęs dvaras ir abu aukščiau minėti valsčių centrai apjungti į vieną Juchų kaimą (vok. Jucha), 1938 m. jam suteiktas Flysdorf (vok. Fliessdorf) pavadinimas. 1933 m. buvo suskaičiuoti 795 kaimiečiai, o 1939 m. – 839 gyv.

Po Antrojo pasaulinio karo visa pietinė Rytprūsių dalis įėjo į Lenkijos sudėtį. Kaimas buvo pervadintas Starė Juchy vardu. Iki 1998 m. jis buvo priskirtas Suvalkų vaivadijai, vėliau – Varmijos Mozūrų vaivadijai.

Nedidelė medinė bažnyčia žinoma nuo 1487 m., o 1585 m. iškilo nauja plytų ir akmens mūro šventovė. 1885 m. ir XX a. ji buvo perstatyta. Dar iš senosios medinės bažnyčios perkeltame altoriuje – 1574 m. italų menininko Džirardi tapyti paveikslai. 1772 m. Karaliaučiaus meistrų pagaminti vargonai 1929 m. buvo elektrifikuoti. Varpinės bokšte kabo du 1669 m. nulieti varpai.

Piliakalnis

Pakeliui į gretimą Kalteko kaimą, prie pietinio Jendzelevo ežero kranto iškilusi medžiais apaugusi kalva – tai buvęs jotvingių piliakalnis. Vienas pirmųjų jį paminėjo žinomas Prūsijos tyrinėtojas Emilis Holakas. Privažiavimas prie piliakalnio primena serpantiną. Viršutinė aikštelė (25 m X 18 m) lygi, eksploatavimo metu ji buvo aptverta stačių lentų tvora. 1956 m. objektą tyrė archeologai, vadovaujami Jano Jaskanio. Rastos keramikos nuolaužos ir sukepęs molis, taip pat geležinių durų apkaustų fragmentas. Manoma, kad ant kalvos stovėjo keliolikai žmonių skirta pilaitė, atlikusi sargybos funkciją. Buvo naudojama trumpą laikotarpį geležies amžiuje.

Žymūs žmonės

• Friedrich von Pelkowsky (1705–1786) – Prūsijos kariuomenės generolas majoras, Kolbergo tvirtovės komendantas;
• Artur Laskus (1936–1998) – vokiečių architektas ir menininkas.