Stanislovas Klikavičius
| Stanislovas Klikavičius | |
|---|---|
| |
| Stanislovas Klikavičius | |
| Gimė | 1853 m. rugpjūčio 31 d. Vilnius, Rusijos imperija |
| Mirė | 1910 m. vasario 2 d. (56 metai) Kazanė, Rusijos imperija |
| Palaidotas (-a) | Senosios Rasų kapinės |
| Tėvas | Kazimieras Klikavičius |
| Motina | Jadvyga Oržekauskaitė |
| Vaikai | Kazimieras Jonas |
| Veikla | gydytojas, medicinos mokslų daktaras, profesorius, diazoto monoksido analgezijos pradininkas |
| Išsilavinimas | Vilniaus gimnazija |
| Alma mater | Sankt Peterburgo medicinos-chirurgijos akademija |
Stanislovas Klikavičius (lenk. Stanislaw Klikowicz, 1853 m. rugpjūčio 31 d. Vilnius – 1910 m. vasario 2 d. Kazanė) – gydytojas, medicinos mokslų daktaras, profesorius, diazoto monoksido analgezijos pradininkas.[1][2][3][4]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Stanislovas Raimondas Klikavičius gimė 1853 m. rugpjūčio 31 d. Vilkaneco name, Vokiečių gatvėje, Vilniuje, smulkiųjų bajorų Kazimiero ir Jadvygos Oržekauskaitės Klikavičių šeimoje. Be sūnaus Stanislovo Kazimieras ir Jadvyga Klikavičiai susilaukė dar kažkiek vaikų, tačiau jie neišgyveno, mirė vaikystėje, išaugo tik sūnus Stanislovas.[2]
Ūgtelėjęs Stanislovas Klikavičius mokėsi Vilniaus gimnazijoje. Po gimnazijos įstojo į Sankt Peterburgo medicinos-chirurgijos akademiją, kurią baigė 1876 metais.[1][2] Baigęs medicinos akademiją Stanislovas Klikavičius pradėjo dirbti rezidentu garsaus rusų terapeuto Sergejaus Botkino (1832–1889) klinikoje. Šioje klinikoje Klikavičius pradėjo tirti diazoto monoksido panaudojimo terapijoje veiksmingumą. Minėtas diazoto monoksido dujas 1772 m. išskyrė anglų kunigas, filosofas ir chemikas Džozefas Pristlis. Kitas chemikas Hampris Davy išaiškino, kad šios dujos sukelia apsvaigimą, euforiją ir juoką bei pavadino minėtas dujas „linksminančiomis dujomis“[1][2][3]
Atlikęs tyrimus su krauju, Stanislovas Klikavičius nustatė, kad diazoto monoksidas chemiškai nereaguoja su hemoglobinu, bet laisvai egzistuoja plazmoje. Tirdamas gyvūnus jis nustatė, kad grynas diazoto oksidas sukelia asfiksiją, tačiau pridėjus 20 % deguonies, dujų mišinys tapo saugus naudoti. Šių eksperimentų metu diazoto oksido mišinys pirmą kartą buvo įvestas į žmogaus plaučius.[1][2]
S. Klikavičius nusprendė linksminančiąsias dujas išbandyti gimdymo metu, malšinant skausmą. Tą jis sėkmingai atliko prof. Kronado Slavianskio akušerijos klinikoje. [1][2][3]
1881 m. balandžio 23 d. 27 metų Stanislovui Klikavičiui buvo suteiktas medicinos mokslų daktaro vardas. Jo disertacija paskelbta Rusijos imperijoje, pavadinimu: „Diazoto oksidas ir jo terapinio naudojimo rezultatai“. Klikavičius buvo pirmasis mokslininkas, atlikęs išsamius diazoto monoksido ir deguonies mišinio poveikio žmogaus organizmui bandymus, malšinant pacientų skausmą.[1][2][3]
Po sėkmingų mokslinių tyrimų Stanislovas Klikavičius sugrįžo į Vilnių, dirbo karo gydytoju. Pora metų keliavo po Vakarų Europą: bendravo su Robertu Kochu bei Rudolfu Virchovu, dirbo šių garsių gydytojų klinikose.[1][2]
1886 m. grįžęs į Rusijos imperiją Sankt Peterburgo medicinos-chirurgijos akademijoje Klikavičius buvo paskirtas į adjunkto-profesoriaus pareigas. Po kažkiek laiko jis buvo išsiųstas į Novgorodą, kur dėstytojavo bei dirbo karo gydytoju.[1][2]
1896 m. lapkričio 26 d. Vilniuje, Arkikatedroje Stanislovas Klikavičius vedė Olimpiją Sofiją Gertrūdą Šveikauskaitę, Konstantino Šveikausko ir Pranciškos Kenig dukterį, Olimpijos Radvilaitės Mostovskos, kunigaikščio Stanislovo Radvilos dukters proprovaikaitę. Su žmona Stanislovas Klikavičius susilaukė vienintelio sūnaus Kazimiero Jono.[2]
Po 1905–1907 m. revoliucijos Stanislovas Klikavičius buvo paskirtas dirbti į Kazanę, kur mirė nuo insulto, 1910 m. vasario 2 d. Jo palaikai buvo parvežti į Vilnių ir palaidoti šalia tėvų Rasų kapinėse.[1][2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 1,8 Richards W., Parbrook GD., Wilson J.. Stanislav Klikovich (1853–1910). Pioneer of nitrous oxide and oxygen analgesia. Anaesthesia 1976.
- ↑ 2,00 2,01 2,02 2,03 2,04 2,05 2,06 2,07 2,08 2,09 2,10 Irma Randakevičienė. Įdomios istorijos. XIX a. Vilniuje gimęs gydytojas, pirmasis pritaikęs linksminančiąsias dujas medicinoje. 2023-09-23, skelbta svetainėje „Voruta.lt” [1]
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Mark Gillman. Early History and Pioneers of Procedural Sedation and Analgesia. 2019.
- ↑ Thomas F. Baskett. Klikovich, Stanislav Casimirovicz (1853–1910). Nitrous Oxide and Oxygen Analgesia. Published online by Cambridge University Press: 29 March 2019.