Stanislavas Kostka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Stanislavas Kostka
Stanislaus Kostka Legros n1.jpg
S. Kostkos skulptūros fragmentas (1705 m., aut. Pierre Le Gros jaunesnysis)
Gimė 1550 m. spalio 28 d.
Rostkovas, Lenkija Lenkija
Mirė 1568 m. rugpjūčio 15 d. (17 metų)
Roma, Italija Italija
Tėvas Janas Kostka
Motina Margarita Kryska
Veikla katalikų vienuolis
Žinomas (-a) už šventasis
Commons-logo.svg Vikiteka Stanislavas KostkaVikiteka

Stanislavas Kostka, arba Stanislovas Kostka (lenk. Stanisław Kostka; g. 1550 m. spalio 28 d. Rostkove, Lenkijoje – m. 1568 m. rugpjūčio 15 d. Romoje, Italijoje) – katalikų šventasis, jėzuitų vienuolis. Novicijų, mokinių ir studentų, bei beviltiškų ligonių globėjas. 1962 m. popiežiaus Jono XXIII patvirtintas Lenkijos globėju.

Savo tėvo mušamas Stanislovas (aut. Andrea Pozzo)

.

Altorius Stanislovo Kostkos garbei

.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stanislovas Kostka gimė 1550 m. spalio 28 d. Rostkove (Rostkowo), dab. Pšasnyšo apskrityje, Mazovijos vaivadijoje, lenkų didikų šeimoje. Jo tėvas Janas Kostka (m. 1576) buvo kaštelionas ir Lenkijos karalystės senatorius, motina – Margarita Kryska, Mazovijos vaivados Pauliaus Kryskio duktė, vyriausias brolis – Paulius Kryskis (1549–1609), Cechanuvo vėliavininkas.

Šeimoje Stanislovas buvo rengiamas visuomeniniam gyvenimui, rūpestingai auklėjamas kataliku. Būdamas 14 metų jis buvo pasiųstas į jėzuitų kolegiją Vienoje. Stanislovas mokėsi kalbų ir buvo Šv. Barboros sodalicijos narys. Gyveno kukliai, atsidavė vien savo studijomis, kaip didiko sūnus rengėsi labai kukliai ir daug laiko melsdavosi ir mąstydavo.

1565 m. gruodžio viduryje Stanislovas rimtai susirgo neaiškia liga. Nujausdamas pavojų savo gyvybei, ligonis pasiprašė, kad jam būtų atneštas Švč. Sakramentas. Tačiau jo brolis Paulius atkalbinėjo jį nuo šio žingsnio, aiškindamas, jog nieko grėsmingo nėra. Iš tikrųjų, nepakvietė kunigo dėl to, kad šių namų šeimininkas senatorius Kimberkeras buvo užkietėjęs protestantas. Supratęs, kad kunigas neateis, Stanislovas meldė šv. Barboros, draugijos globėjos, pagalbos, kad būtų leista jam prieš mirtį priimti komuniją. Ši malda buvo išklausyta, Šv. Barbora su dviem angelais pasirodė kambaryje, atnešė sergančiam jaunuoliui komunikantą. Po to Stanislovui pasirodė Švč. Mergelė Marija su kūdikėliu, kurį leido Stanislovui paimti ant rankų, paragino jį stoti į Jėzaus draugiją. Po šių nepaprastų malonių Stanislovas pasveiko ir vėl galėjo mokytis kolegijoje.

Prieš tėvo valią, jis nusprendė tapti jėzuitu ir išvyko į Romą. 1567 m. buvo priimtas į ordino narius. Po metų, gruodžio 8 d., Stanislovas Romoje mirė. Ilgai buvo prisimenamas dėl savo nuolankumo ir tyrumo. Kanonizuotas 1726 m.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šio šventojo vardas suteiktas:

Minimos Stanislovinės.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]