Spitrėnų piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Spitrėnų piliakalnis
Spitrėnų piliakalnis.jpg
Spitrėnų piliakalnis nuo Spitrėnų pusės

Spitrėnų piliakalnis
Koordinatės
55°31′13″ š. pl. 25°46′39.3″ r. ilg. / 55.52028°š. pl. 25.777583°r. ilg. / 55.52028; 25.777583Koordinatės: 55°31′13″ š. pl. 25°46′39.3″ r. ilg. / 55.52028°š. pl. 25.777583°r. ilg. / 55.52028; 25.777583
Savivaldybė Utenos rajonas
Seniūnija Utenos seniūnija
Aukštis 10 m
Plotas 50x20
Naudotas I tūkstantmetis pr. m. e. – III a.
Žvalgytas 1970
Tirtas 1973, 1997 m.
Registro Nr. AR1330 / A964 /3606

Spitrėnų piliakalnis su gyvenvietepiliakalnis (unikalus objekto MC kodas 3606; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1330; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A964) Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Spitrėnų, Utenos seniūnija. Pasiekiamas keliu  4903  JotaučiaiMinčia 100 m neprivažiavus sankryžos (kelio į dešinę) į Spitrėnus, yra kairėje šiaurėn nuo kelio.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė buvo ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, apie 50 m ilgio ir 20 m pločio. Ją XX a. pirmojoje pusėje - 1968 m. smarkiai apgadino karjeras. Išliko tik 40x23 m dydžio jos centrinė ir vakarinė dalis, kurios trikampio formos 17 m ilgio rytinė dalis nepaliesta, o išlikusios aikštelės centras ir vakarinė pusė nelygiai nukasta per 1,5 m. Šlaitai statūs, 9-10 m aukščio.

Eksploatuojant karjerą nukastas apie 10 m pločio aikštelės pietrytinis kraštas ir 7 m pločio pietvakarinis kraštas. Piliakalnis dirvonuoja, šiaurinis šlaitas apaugęs lapuočiais.

Šiaurinėje ir vakarinėje papėdėse, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas, 1973 m. tyrė Mokslinė metodinė taryba. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. [1]

1973 m. Juozas Markelevičius ir 1997 m. Romas Jarockis karjero kraštuose ištyrė 233 m² bendrą plotą, aptiko iki 1,5 m storio paskutinių amžių pr. m. e. - III a. kultūrinį sluoksnį su stulpavietėmis, židiniu, ūkine duobe, akmeniniais kirviais, kauliniu ietigaliu, pakabučiu, brūkšniuota, lygia ir grublėta keramika, gyvulių ir paukščių kaulais. Nustatyta, kad aikštelę jau šlaite juosė 10-15 cm skersmens akmenimis apkrautų ir moliu apiplūktų medinių stulpų užtvara. Pats šlaito viršus buvo paaukštintas moliu ir akmenimis.[2]

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. - III a. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 2,1 ha.

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Vaikutėnų piliakalnis 5 km Noliškio piliakalnis 2,5 km Kubilių piliakalnis 4 km Blank-50px.png
Jaurelio piliakalnis 4,5 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Rukšėnų piliakalnis 4 km
Nemeikščių piliakalnis 11 km Klykių piliakalnis 4 km Kalvių piliakalnis 3 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 154 (Nr. 678)
  2. Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 163–164.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.199
  • Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 258-259.
  • Juozas Markelevičius, Romas Olišauskas. Spitrėnų (Utenos raj.) piliakalnio tyrinėjimai 1973 m. // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. Vilnius, 1974. p. 12–14.
  • Romas Jarockis. Spitrėnų piliakalnio 1997 metų tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998. p. 70–72.
  • Gintautas Zabiela. Piliakalniai // Utenos krašto enciklopedija. Vilnius, 2001. p. 53-54.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]