Pereiti prie turinio

Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčia

Koordinatės: 55°30′50″š. pl. 25°46′37″r. ilg. / 55.5140°š. pl. 25.7770°r. ilg. / 55.5140; 25.7770
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°30′50″š. pl. 25°46′37″r. ilg. / 55.5140°š. pl. 25.7770°r. ilg. / 55.5140; 25.7770

Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčia
Bažnyčia 2014 m.
Arkivyskupija Vilniaus
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Utenos
Savivaldybė Utenos rajono savivaldybė
Gyvenvietė Spitrėnai
Adresas V. Tvarijono g. 4
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1917 m.
Aptarnauja Remigijus Kavaliauskas (2025)
Žemėlapis

Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Spitrėnų kaime, 11 km į rytus nuo Utenos, 4,5 km į pietryčius nuo plento  A6  KaunasZarasaiDaugpilis . Bažnyčia ir jos aplinka sutvarkyta. Bažnyčioje įrengti vitražai (autorius – Andrius Cvirka), šventorių puošia stogastulpis kunigų atminimui (autorius – Romualdas Šimkūnas), paminklinis akmuo bažnyčios statytojams, dekoratyvinių augalų kolekcija. Bažnyčią administruoja Utenos Dievo Apvaizdos parapijos klebonas, Utenos dekanato dekanas Remigijus Kavaliauskas. Parapijoje veikia Radeikių koplyčia.

Bažnyčios interjeras

Utenos gyventojai, klebono Pranciškaus Turausko paraginti, dvaro savininkų Jono Balaišos ir Elenos Balaišienės remiami, 1917 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią (studento Pr. Gineičio projektas). 1919 m. į Spitrėnus paskirtas kunigas Petras Margevičius nupirko fisharmoniją, 1921 m. pastatė kleboniją, 1924 m. įrengė altorius (už Antano Jasūdžio pinigus). Vėliau įrengti 6 registrų vargonai, apmūrytas šventorius, bažnyčia apkalta lentomis. Noliškio dvaro savininkas 1927 m. bažnyčiai dovanojo 8 ha žemės.

Nuo 1964 m. bažnyčioje klebonu dirbo Julijonas Kuprys, 1974 m. – Vytautas Tvarijonas, 1986–2022 m. (iki pat mirties) – Povilas Klezys.[1]

Bažnyčia pusiau kryžminio plano (20×11 m), vienabokštė. Turi 3 altorius. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi medinė varpinė, kryžius.

  1. „Lankytinos vietos“. utenosseniunija.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-06. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
  • Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 324