Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčia
Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.
55°30′50″š. pl. 25°46′37″r. ilg. / 55.5140°š. pl. 25.7770°r. ilg.
| Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčia | |
|---|---|
| Bažnyčia 2014 m. | |
| Arkivyskupija | Vilniaus |
| Vyskupija | Panevėžio |
| Dekanatas | Utenos |
| Savivaldybė | Utenos rajono savivaldybė |
| Gyvenvietė | Spitrėnai |
| Adresas | V. Tvarijono g. 4 |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta | 1917 m. |
| Aptarnauja | Remigijus Kavaliauskas (2025) |
| |
Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Spitrėnų kaime, 11 km į rytus nuo Utenos, 4,5 km į pietryčius nuo plento A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis . Bažnyčia ir jos aplinka sutvarkyta. Bažnyčioje įrengti vitražai (autorius – Andrius Cvirka), šventorių puošia stogastulpis kunigų atminimui (autorius – Romualdas Šimkūnas), paminklinis akmuo bažnyčios statytojams, dekoratyvinių augalų kolekcija. Bažnyčią administruoja Utenos Dievo Apvaizdos parapijos klebonas, Utenos dekanato dekanas Remigijus Kavaliauskas. Parapijoje veikia Radeikių koplyčia.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Utenos gyventojai, klebono Pranciškaus Turausko paraginti, dvaro savininkų Jono Balaišos ir Elenos Balaišienės remiami, 1917 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią (studento Pr. Gineičio projektas). 1919 m. į Spitrėnus paskirtas kunigas Petras Margevičius nupirko fisharmoniją, 1921 m. pastatė kleboniją, 1924 m. įrengė altorius (už Antano Jasūdžio pinigus). Vėliau įrengti 6 registrų vargonai, apmūrytas šventorius, bažnyčia apkalta lentomis. Noliškio dvaro savininkas 1927 m. bažnyčiai dovanojo 8 ha žemės.
Nuo 1964 m. bažnyčioje klebonu dirbo Julijonas Kuprys, 1974 m. – Vytautas Tvarijonas, 1986–2022 m. (iki pat mirties) – Povilas Klezys.[1]
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia pusiau kryžminio plano (20×11 m), vienabokštė. Turi 3 altorius. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi medinė varpinė, kryžius.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Bažnyčios šoninis fasadas
-
Klebonija
-
Šventoriuje
-
Kunigų atminimui
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Lankytinos vietos“. utenosseniunija.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-06. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
- Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 324
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Parapijos puslapis (Paneveziovyskupija.lt)

