Šiaulių arena

Šiaulių arena

Vieta	Jono Jablonskio g. 16, LT-78162 Šiauliai, Lietuva
Pradėtas statyti	2006
Atidarytas	2007 m. liepos 25 d.
Operatorius	UAB „Šiaulių universali arena”
Statybos kaina	75,5 mln. LTL
Architektas	Eugenijus Miliūnas
Talpa	5700 (Krepšinis) 7400 Koncertai

Šiaulių arena – universalus sporto, kultūros ir kitų masinių bei kamerinių renginių daugiafunkcis kompleksas Šiauliuose, J. Jablonskio g. Dainų parke, atidarytas 2007 m. liepos 25 d. Arena yra namų aikštė „Šiaulių“ krepšinio klubui. Arenos statyboms buvo pasitelkta koncesija. Šiaulių arena nuostolinga, nepaisant renginių gausos ir miesto valdžios paramos (pvz., 2013 m. nuostolis siekė 183 000 Lt, nors Savivaldybė sumokėjo 742 000 Lt koncesijos mokestį).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Arena pradžioje buvo statoma kaip Aukštabalio multifunkcinio kompleksas.

2006 m. Šiaulių miesto savivaldybė 15 metų sudarė Koncesijos sutartį dėl eksploatavimo.

2006 m. birželio 8 d., pakeitus Aukštabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutartį dėl koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Genadijus Mikšys, viršydamas įgaliojimus, be miesto valdžios institucijų sutikimo vienašališkai pasirašė šią pakeistą sutartį su VšĮ „Pramogų sala“ (pritarimą suteikti turėjo Šiaulių miesto taryba). Be to, nesilaikė ekonominio efektyvumo reikalavimų, įdarbino savo sūnų ir iš jo nuomojo įstaigai automobilį.^[1] Dėl to Šiaulių savivaldybė „Pramogų salai“ nepagrįstai sumokėjo daugiau nei 1,9 mln. Lt didesnį koncesijos mokestį.

2014 m. ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba. Baudžiamojoje byloje kaltinamieji piktnaudžiavimu buvo savivaldybės tarnautojas G. Mikšys bei Statybų priežiūros komisijos narys Gintaras Radavičius (VšĮ „Pramogų sala“ steigėjas, dalininkas ir generalinis direktorius).^[2] STT įtarė, kad G.Radavičius piktnaudžiavo tarnyba siekdamas sau, savo šeimos nariams ir kitiems asmenims turtinės ir kitokios asmeninės naudos, neracionaliai tvarkė įstaigos turtą. Įtarimai dėl netinkamo pareigų atlikimo buvo pateikti ir Vladui Damulevičiui, buvusiam Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Iš G. Radavičiaus priteista 63 703 eurai Šiaulių savivaldybės naudai ir 300 MGL (11 298 eurų) bauda. G. Mikšiui byla buvo nutraukta dėl senaties.^[3]

2013 m. pradėjo varvėti Arenos vamzdžiai. Nuo to laiko dažnai buvo montuojamos įvairios movos, kad vamzdyno sistema būtų užsandarinta ir funkcionuotų.^[4] 2014 m. prakiuro karšto vandens magistralinis vamzdynas. Apie 140 000 Lt vamzdyno remonto darbus už savo lėšas arenos valdytoja VšĮ „Pramogų sala“ atsisakė, nes garantinis laikas praėjo (Arenos statytojas Panevėžio statybos trestas garantiją davė 5 metams).^[5]

2016 m. vyko dirbtinės dangos padengimo darbai. Nuo 2017 m. sausio 13 d. arena atidaryta vaikų ir suaugusiųjų futbolo renginiams.^[6]

Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Martyno Šiurkaus, koncesijos sutartis Savivaldybei nėra naudinga. Koncesininkas stengiasi išleisti visas Savivaldybės sumokamas lėšas (koncesijos mokestį) tam, kad nerodytų pelno ir jo nereikėtų mokėti miestui, todėl tai nemotyvuoja gerinti paslaugos kokybę, veikti efektyviai.^[7]

Pastatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaulių arena yra 100 m skersmens statinys, kurio keturi aukštai iš penkių padengti saulėje žėrinčiu holografiniu stiklu. Arenoje yra 5 700 sėdimų vietų varžybų ir apie 7 400 vietų koncertų metu. Areną pastatė Panevėžio statybos trestas, statybos truko per 1,5 metų. Šiaulių sporto arenos pastatymas kainavo 75,5 mln. litų.

Arena pagal architektūrinį sprendimą ir funkcionalumą pritaikyta dar ir uždarų patalpų bei kitoms sporto varžyboms, joje gali būti žaidžiamas krepšinis, tinklinis, rankinis, boksas, tenisas, futbolas, esant būtinybei ir ledo ritulys. Arena atitinka tarptautinio ir nacionalinio lygio saugumo bei kitus reikalavimus, kuriuos yra nustatę tarptautinės uždarų patalpų sporto rūšių federacijos ir lygos. Arenoje įrengta atskira treniruočių salė ir treniruoklių salė. Arenos lankytojams sudarytos sąlygos vienu metu statyti 600 automobilių.

Paslaugos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Arenoje įsikūrė sporto mokyklos, klubai, sveikatingumo ir grožio centras, treniruoklių, aerobikos, fitneso klubai, sporto medicinos kabinetas, kavinės, barai, restoranas, suvenyrų parduotuvė, sporto muziejus.

VIP ložės yra kaip atskiras savarankiškas objektas, turintis specifinį panaudojimą ir atskirą verslo filosofiją, kur jos nuomotojas – naudotojas tuo pat metu yra ilgalaikis investuotojas – partneris. VIP ložė – tai tribūnose įrengta uždara patalpa su balkonu, iš kurios atsiveria geriausias vaizdas į areną. Kiekvienoje ložėje yra VIP standartus atitinkanti įranga, atskiras WC, TV, interneto ir telefono ryšys, užtikrinamas ypač aukšto lygio aptarnavimas. Kiekvienas ložės nuomotojas įgyja teisę ja naudotis ir ne renginių metu verslo susitikimams, prezentacijoms, darbuotojų susirinkimams, taip pat gauna reklaminį plotą virš ložės.