Švyturio arena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Švyturio arena
Neptuno-lkl-sezono-startas---svyturio-arenoje2.jpg
Vieta Dubysos gatvė 10
Klaipėda
Pradėtas statyti 2009 m. rugsėjis
Atidarytas 2011 m. liepos 28 d.
Savininkas Klaipėdos miesto savivaldybė
Statybos kaina 71,5 milijono LTL
Architektas AB „Miestprojektas“, Kaunas
UAB „Forma“, Vilnius[1]
Talpa Krepšinis 6 200
Koncertai 7 000
Ledo ritulys 4 400
Rankinis 5 486
Boksas 6 500
Nuomininkai Klaipėdos Neptūnas (LKL) (2011–dabar)

Švyturio Arena – universalus ir daugiafunkcis sporto ir pramogų kompleksas Klaipėdoje. 2011 metais sporto ir kultūros renginių arenai suteiktas „Švyturio arenos“ vardas.

Švyturio arena yra Klaipėdos Neptūno, kuris žaidžia Lietuvos Krepšinio Lygoje namų arena.

2011 m. arenoje vyko Europos krepšinio čempionato grupių etapas, o 2013 m. liepą – FIBA U-19 pasaulio moterų krepšinio čempionatas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2005 m. kovo mėnesį nuspręsta, kad Klaipėdos arena bus teritorijoje, kurioje stovi kadaise pradėto ir nebaigto statyti sporto komplekso statiniai. 2008-ųjų kovo mėnesį daug diskusijų kėlusios Klaipėdos sporto arenos statyboms duotas startas.

2009 metais su bendrove „Forma“ pasirašyta projektavimo sutartis.

2009 m. pavasarį iš koncesijos konkurso pašalinta pramogų verslo grupė „SEVEN entertainment“ (dalyvavusi su savo antrinėmis bendrovėmis „Universali arena“, „Tiketa“ ir „SEVEN Live“) Klaipėdos apygardos teismui apskundė Konkurso komisijos sprendimą, prašydama pripažinti jį negaliojančiu ir grąžinti bendrovę į konkursą, kadangi į Klaipėdos areną „SEVEN“ pasiūlė investuoti 17,88 mln. Lt (t. y. 6,6 mln. Lt daugiau nei laimėtoju pripažinta įmonė).[2]

2009 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybė su konkursą laimėjusia UAB „Vėtrūna“ pasirašė Arenos statybų sutartį, pagal kurią „Vėtrūna“ įsipareigojo Klaipėdos areną pastatyti iki 2010 metų gruodžio 31 dienos. 2009 m. rugsėjo mėnesį pradėta statyti sporto areną. Darbų kaina – 71,5 mln. litų (20 mln. litų projektui skirta iš valstybės investicijų programos, 40 mln. litų – iš Europos Sąjungos fondų, likusi dalis – iš savivaldybės lėšų). Statybų bendrovė UAB „Vėtrūna“. Vėluojant atlikti sutartus darbus, bendrovei buvo nustatytas naujas statybų pabaigos terminas – 2011 m. balandžio 1 d., po to – 2011 m. gegužės pradžia, dar vėliau – 2011 m. birželio 28 d.[3]

2011 m. birželio mėnesį arenos statybų darbai baigti. 2011 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos arena buvo pripažinta tinkama naudoti.

Kadangi artėjo 2011 m. Europos krepšinio čempionatas, darbai arenoje vykdyti paskubomis, buvo palikta nemažai defektų, statybinio broko.[4] Du kartus nukentėjo arenos fasadas, kadangi apdailos plokštės bei stogo danga neatlaikė sustiprėjusio vėjo gūsių. [5] Nuolat brangiai mokant už šildymą, Klaipėdos savivaldybės užsakyti termoviziniai tyrimai parodė, kad arena kiaura – yra daug plyšių, pro kuriuos išeina šiluma, kad vietoj projekte numatyto vienokio stiklo fasadui panaudotas kitoks, mažesnės varžos.[6] Savivaldybė, siekdama priversti arenos statytojus pašalinti vis gausėjančius defektus, kreipėsi į teismus, Valstybinę statybų priežiūros ir teritorijų planavimo komisiją, o ši – į Valstybinį sertifikavimo centrą.[7]

2011 m. rudenį dėl arenos valdytojo neatsiskaitymo UAB RGG iš „Švyturio” arenos išsivežė informacinį kubą dengiančias 4 švieslentes, naudojamas renginiams ir reklamoms transliuoti, dalį kitos įrangos.[8]

Nuo 2012 m. gegužės iki pat 2013 m. pradžios neveikė sugedusi arenos šildymo ir vėdinimo valdymo sistema BMS. Subrangovai jos netaisė dėl esą arenos statytojos UAB „Vėtrūna” neatsiskaitymo už darbus su jais, nors Klaipėdos savivaldybė rangovui „Vėtrūnai“ nebuvo skolinga.[9] 2012 m. birželį arenoje tokiomis sąlygomis – nesant normalaus vėdinimo, garso ir informacinio kubo – vyko draugiškos varžybos tarp Lietuvos ir Makedonijos vyrų krepšinio rinktinių. Klaipėdos savivaldybei užsakius garso sistemos ekspertizę paaiškėjo, kad įranga sumontuota ne tokia, kokia buvo numatyta techniniame projekte. Dėl prastos garso kokybės 2012 m. Klaipėdoje nevyko Pasaulio jaunių krepšinio čempionato varžybos.[10]

2013 m. vasarį Vilniaus apygardos teismas iškėlė restruktūrizavimo bylą „Švyturio“ arenos statybos generaliniam rangovui, tuomet dar vad. UAB „Vėtrūna“, kas „Švyturio“ arenai reiškė artėjančią posutartinių statybos garantijos santykių pabaigą.[11]

2016 m. baigėsi „Švyturio“ arenos statybos garantinis terminas.[12]

2021 m. baigiasi paslėptų defektų šalinimo garantija.

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. bendrovės „Klaipėdos arena“ ir „Švyturys-Utenos alus“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį naujai statomai uostamiesčio sporto ir kultūros renginių arenai buvo suteiktas „Švyturio arenos“ vardas. Tai pirmoji arena Lietuvoje, pavadinta „Švyturio arenos“ vardu.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]