Švyturio arena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Švyturio arena
ŠvyturioArenaKlp01.JPG
Vieta Dubysos g. 10
93231 Klaipėda
Flag of Lithuania.svg Lietuva
Pradėtas statyti 2009 m. rugsėjis
Pastatytas 2011 m. birželis
Atidarytas 2011 m. liepos 28 d.
Savininkas Klaipėdos miesto savivaldybė
Statybos kaina 71,5 mln. LTL
Architektas AB „Miestprojektas“, Kaunas
UAB „Forma“, Vilnius[1]
Talpa Krepšinis 6200
Koncertai 7000
Ledo ritulys 4400
Rankinis 5486
Boksas 6500
Nuomininkai Klaipėdos Neptūnas (LKL) (2011–)
Kubas

Švyturio Arena – sporto ir pramogų kompleksas Klaipėdoje, Lietuvoje. Klaipėdos „Neptūno“ (LKL) namų arena.

2011 m. bendrovės „Klaipėdos arena“ ir „Švyturys-Utenos alus“ pasirašė sutartį, kuria arenai buvo suteiktas „Švyturio arenos“ vardas.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2005 m. kovo mėn. nuspręsta, kad Klaipėdos arena bus kadaise pradėto ir nebaigto statyti sporto komplekso statinių teritorijoje. 2008 m. kovo mėn. Klaipėdos sporto arenos statyboms duotas startas.

2009 m. su bendrove „Forma“ pasirašyta projektavimo sutartis.

2009 m. pavasarį iš koncesijos konkurso pašalinta pramogų verslo grupė „SEVEN entertainment“ (dalyvavusi su savo antrinėmis bendrovėmis „Universali arena“, „Tiketa“ ir „SEVEN Live“) Klaipėdos apygardos teismui apskundė Konkurso komisijos sprendimą, prašydama pripažinti jį negaliojančiu ir grąžinti bendrovę į konkursą, kadangi į Klaipėdos areną „SEVEN“ pasiūlė investuoti 17,88 mln. Lt (t. y. 6,6 mln. Lt daugiau nei laimėtoju pripažinta įmonė).[3]

2009 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybė su konkursą laimėjusia UAB „Vėtrūna“ pasirašė Arenos statybų sutartį, pagal kurią „Vėtrūna“ įsipareigojo Klaipėdos areną pastatyti iki 2010 m. gruodžio 31 d. 2009 m. rugsėjo mėn. pradėta statyti sporto areną. Darbų kaina – 71,5 mln. litų (20 mln. litų projektui skirta iš valstybės investicijų programos, 40 mln. litų – iš Europos Sąjungos fondų, likusi dalis – iš savivaldybės lėšų). Statybų bendrovė UAB „Vėtrūna“. Vėluojant atlikti sutartus darbus, bendrovei buvo nustatytas naujas statybų pabaigos terminas – 2011 m. balandžio 1 d., po to – 2011 m. gegužės pradžia, dar vėliau – 2011 m. birželio 28 d.[4]

2011 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos arena buvo pripažinta tinkama naudoti.

Statybų brokas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Artėjo 2011 m. Europos krepšinio čempionatas, darbai arenoje vykdyti paskubomis, buvo palikta nemažai defektų, statybinio broko.[5] Du kartus nukentėjo arenos fasadas, kadangi apdailos plokštės bei stogo danga neatlaikė sustiprėjusio vėjo gūsių. [6] Nuolat brangiai mokant už šildymą, Klaipėdos savivaldybės užsakyti termoviziniai tyrimai parodė, kad arena kiaura – yra daug plyšių, pro kuriuos išeina šiluma, kad vietoje projekte numatyto vienokio stiklo fasadui panaudotas kitoks, mažesnės varžos.[7] Savivaldybė, siekdama priversti arenos statytojus pašalinti vis gausėjančius defektus, kreipėsi į teismus, Valstybinę statybų priežiūros ir teritorijų planavimo komisiją, o ši – į Valstybinį sertifikavimo centrą.[8]

2011 m. rudenį dėl arenos valdytojo neatsiskaitymo UAB RGG iš arenos išsivežė informacinį kubą dengiančias 4 švieslentes, naudojamas renginiams ir reklamoms transliuoti, dalį kitos įrangos.[9]

Nuo 2012 m. gegužės iki 2013 m. pradžios neveikė sugedusi arenos ŠVOK valdymo sistema BMS. Subrangovai jos netaisė dėl esą arenos statytojos UAB „Vėtrūna” neatsiskaitymo už darbus su jais, nors Klaipėdos savivaldybė rangovui „Vėtrūnai“ nebuvo skolinga.[10] 2012 m. birželį arenoje tokiomis sąlygomis – nesant normalaus vėdinimo, garso ir informacinio kubo – vyko draugiškos varžybos tarp Lietuvos ir Makedonijos vyrų krepšinio rinktinių. Klaipėdos savivaldybei užsakius garso sistemos ekspertizę paaiškėjo, kad įranga sumontuota ne tokia, kokia buvo numatyta techniniame projekte. Dėl prastos garso kokybės 2012 m. Klaipėdoje nevyko Pasaulio jaunių krepšinio čempionato varžybos.[11]

2013 m. vasarį Vilniaus apygardos teismas iškėlė restruktūrizavimo bylą statybos gen. rangovui (UAB „Vėtrūna“), kas arenai reiškė artėjančią posutartinių statybos garantijos santykių pabaigą.[12] 2016 m. baigėsi arenos statybos garantinis terminas.[13] 2021 m. baigėsi paslėptų defektų šalinimo garantija.

Renginiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]