Skydo mergelė
Skydo mergelė (sen. skand. skjaldmær; dan. skjoldmø; norv. skjoldmøy; šved. sköldmö, vok. Schildmaid) – skandinavų mitologijoje ir folklore – moteris, stojusi kovoti vyrų karių gretose. Jos dažnai minimos sagose, kaip Hervarar saga ir veikale Gesta Danorum. Skydo mergelės sutinkamos ir kitų germanų tautų (gotų, kimbrų, markomanų) pasakojimuose.[1] Mitinės būtybės valkirijos galimai buvo išgalvotos pagal skydo mergeles.[1] Skydo mergelių egzistavimas yra stipriai diskutuotinas, bet tokie mokslininkai kaip rašytojas Lars Magnar Enoksen[2] ir profesorė Britt-Mari Näsström[3] teigia, esą yra įrodymų, bylojančių apie jų egzistavimą, tuo tarpu mokslininkė Judith Jesch su tuo nesutinka, reikšdama, jog trūksta neabejotinų faktų.[4]
Istoriniai paminėjimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Yra keletas istorinių patvirtinimų, jog Vikingų laikais moterys dalyvaudavo kovose,[5] bet Bizantijos istorikas Johanesas Skilica teigia, kad moterys kovėsi mūšyje, kai Sviatoslavas Igorevičius užpuolė bizantijiečius Rumunijoje 971 m.[5] Patyrę triuškinantį pralaimėjimą, variagai buvo apstulbinti išvydę apsiginklavusias moteris šalia kritusių karių.[5]
Pasakojama, kad Vinlande buvusi Leifo Eriksono nėščia įseserė Freydís Eiríksdóttir paėmė į rankas kalaviją ir apnuogintomis krūtimis išgąsdino ją užpuolusius Šiaurės Amerikos indėnus.[5] Ši kova smulkiai nupasakojama Grenlandijos sagoje, tačiau tekste Freydís nėra aiškiai minima kaip skydo mergelė.[6]
Pasak danų istoriko Sakso Gramatiko, skydo mergelės kovėsi danų pusėje Brovalos mūšyje 750 metais.
- „Vos iškart už Sle miestelio, kartu su Hakonu Įpjautaskruosčiu atvyko Tumi Burių darytoja, pavaldūs vadams Hetai (Hetha, Heid) ir Visnai (Wisna). Šiuos vadus, turėjusius moterų kūnus, gamta apdovanojo vyriškomis dvasiomis. Vebiorg (Weghbiorg) taip pat pasižymėjo tokia pačia dvasia, jai talkino Bo (Bui) Bramasonas ir Bratas Jutas, kurie buvo ištroškę karo… Tie patys vyrai regėjo, kaip mergelė Vebiorg kovėsi su priešais ir parklupdė jų vadą Sotą (Soth). Tuo metu, kai ji begrasino pakirsianti daugiau vadų, ją pervėrė Torkilo, kilusio iš Tellemark, lanko timpos paleista strėlė.“[7]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 The article Sköldmö in Nordisk familjebok (1917).
- ↑ Enoksen, Lars Magnar, 2004, Vikingarnas stridskonst s 20, s286, s 295f och s 314 ISBN 91-85057-32-0
- ↑ http://www.motpol.nu/oskorei/2008/03/08/skoldmon-i-nordisk-myt/
- ↑ http://blog.britishmuseum.org/2014/04/19/viking-women-warriors-and-valkyries/ Archyvuota kopija 2016-03-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 Harrison, D. & Svensson, K. (2007). Vikingaliv. Fälth & Hässler, Värnamo. ISBN 978-91-27-35725-9. p. 71
- ↑ Thorsson, Ö. (Ed.) The Sagas of the Icelanders. Penguin Books, 1997.
- ↑ Saxo Grammaticus, „Danijos istorija. 8 Tomas“
| |||||||||||||||||||||||||||
