Lielupė
Kitos reikšmės – Lielupė (reikšmės).
| Lielupė | |
|---|---|
 Lielupė ties Mežuotne
| |
| Ilgis | 119 km |
| Baseino plotas | 17 600 km² |
| Vidutinis debitas | 106 m³/s |
| Ištakos | Mūša, Nemunėlis |
| Žiotys | Rygos įlanka |
| Šalys | Latvija |
 Vikiteka |
Lielupė |
Liẽlupė (latv. Lielupe) – antra pagal baseino plotą Latvijos upė (po Dauguvõs).
Nuo Jel̃gavos iki Rygõs laivuojama. Prie Jū́rmalos upė naudojama vandens sportui.[1]
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Upėvardis kildinamas iš latv. liels („didelis“); taigi, Lielupė – „didžioji upė“.[2]
Tėkmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lielupė prasideda už Baũskės, kur susilieja iš Lietuvos atitekančios Nemunė̃lis ir Mūšà. Teka į šiaurės vakarus Vidurio Latvijos žemuma pro Jel̃gavą, žemupyje – Pajūrio žemuma. Pačiame žemupyje priartėjusi prie pajūrio kopų gūbrio pasuka į šiaurės rytus ir 30 km vingiuoja palei Rygos įlankos krantą. Į pietus nuo Jūrmalos Lielupė šakojasi į dvi šakas: viena įteka į Rygos įlanką, kita (Bùliupė) – į Daũguvą. Senovėje Lielupė įtekėdavo į Daũguvą, bet 1697 m., susikimšus ledams, ji per kopas prasiveržė į jūrą prie Bolderajos. 1755 m. susiformavo dabartinis įtekėjimas į jūrą.
Hidrologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lielupė yra 119 km ilgio. Vagos plotis iki Jelgavos 75–120 m, nuo Jel̃gavos iki žiočių 120–190 m, gylis atitinkamai 0,7–4 m. ir 2–7 m. Vidutinis nuolydis 0,06 m/km. Srovės greitis 0,1–0,2 m/s. Vidutinis debitas 106 m³/s, didžiausias – 1380 m³/s, minimalus – 10,6 m³/s. Debitas žemiau Bauskės: vidutinis 57,3, didžiausias 2430 m³/s. Vidutinis debitas žiotyse 114 m³/s. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė: žemiau Bauskės vidutinė 3,6, didžiausia 6,1; ties Jel̃gava vidutinė 2,9, didžiausia 4,5 m; ties Jūrmala vidutinė 1,8, didžiausia 2,9 m. Metinis vandens nuotėkis 3,54 km³.
Upės nuolydis labai mažas, vaga plati. Pavasario poplūdžio metu smarkiai ištvinsta, taip pat patvinsta ir po vasaros liūčių.
Intakai ir gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Turi 250 intakų, didžiausi: Garuoza, Iecava, Babytės ežero protaka Spuniupė (dešinieji); Kaucytė, Yslykis, Švitinys, Šešėvė, Virčiuvis, Platonis, Švėtė, Džūkstė (kairieji).
Pagrindinės gyvenvietės prie Lielupės: Bauskė, Mežuotnė, Emburgas, Anė, Jelgava, Valgundė, Kalnciemas, Gatciemas, Jūrmala.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Rainys. Lielupė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 135 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 190