Babytės ežeras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Babytės ežeras
Бабитское озеро.jpg
Vieta Latvija, Marupės savivaldybė
Plotas 25,557 km²
Kranto linijos ilgis 33 km
Kilmė lagūninis
Vidutinis gylis 0,9 m
Didžiausias gylis 1,7 m
Įteka Nerinia
Išteka Varkalių kanalas

Babytės ežeras (latv. Babītes ezers) – ežeras Marupės savivaldybėje, į vakarus nuo Rygos, Pajūrio žemumoje. Tai septintas didžiausias pagal plotą ežeras Latvijoje.

Geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Babytės ežeras yra lagūnos tipo, susiformavęs prieš maždaug 3000-4000 metų, nuo Litorinos jūros atsiskyrus sekliai įlankai. Ežere yra viena 27 hektarų ploto sala. Ežero dugnas dumblinas, dumblo sluoksnis gali siekti net penkis metrus. Kranto linijos ilgis – 33 km. Šiaurinis krantas užtvertas pylimu. Į ežerą įteka Nerinia.[1]

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Babytės ežere gyvena 17 žuvų rūšių. Tai seklus, meldais ir nendrėmis užžėlęs ežeras, o jo aplinka yra svarbi paukščių koncentracijos vieta. Čia pastebėtos 184 paukščių rūšys, iš kurių 36 peri ežero apylinkėse. 15 iš šių paukščių rūšių yra Europoje laikomos beišnykstančios: didysis baublys, mažasis baublys, raguotasis kragas, nendrinė lingė, griežlė ir kitos. Todėl 1957 m. buvo įkurtas Babytės ežero ornitologinis draustinis. Zoologinio draustinio statusas su ornitologinio draustinio režimu yra 385 ha plote, likusi ežero dalis yra sezoninis draustinis nuo sausio 1 iki birželio 30 d.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Babytės ežere yra kelios valčių bazės.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Babytės ežeras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 411 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]