Bazė (architektūra)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonėninės kolonos bazė su plintu

Bazė (lot. basisgr. βάσις – pagrindas) – architektūrinio orderio elementas; apatinė kolonos, puskolonės arba piliastro dalis, į kurią remiasi kolonos liemuo. Bazė remiasi į stilobatą – pastato arba kolonados cokolio (stereobato) viršutinę pakopą.

Novaros katedros kolonos bazė

Atsirado Senovės Graikijoje. Mediniai stulpai, kad nesupūtų, būdavo statomi ant akmens. Vėliau vietoj medinių stulpų pradėtos naudoti iš akmens iškaltos kolonos. Graikiškoji dorėninė kolona bazės neturi, remiasi tiesiai į stilobatą. Antikinės jonėninės ir korintinės kolonų bazės sudarytos iš dviejų torų, skiriamų trochilo (įgaubos), romėniškų kolonų torai dažnai remiasi į plintą – plokščią, dažniausiai kvadratinę plytą. Kartais būna su pjedestalu. Bazė įvairiai dekoruojama, kartais nuo liemens atskirta astragalu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]