Toras (architektūra)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Torai jonėninės kolonos bazėje

Toras (lot. torus – išgauba, iškiluma, mazgas) – velenėlio pavidalo išsikišusi kolonos bazės dalis.[1] Toskaniniam ir romėnų dorėniniam orderiui būdingas vienas toras bazės apačioje, jonėniniam, korintiniam ir kompozitiniam orderiui – du torai, atskirti trochilo (įgaubos). Kartais dekoruojami ornamentais.

Dekoruotas viršutinis toras Noimiunsterio bažnyčios kolonoje, Ciuriche, Šveicarijoje

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Toras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015