Stilobatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Hefaisto šventyklos stilobatas po dorėninėmis kolonomis

Stilobatas (gr. στυλοβάτης – kolonos papėdė) – senovės graikų šventyklos arba kolonados laiptuoto cokolio (stereobato arba krepidomos) viršutinė pakopa arba jos paviršius (šventyklos grindys).[1] Dėl optinių sumetimų ir lietaus vandens nuvedimui stilobato vidurys buvo daromas šiek tiek iškilus.[2]

Stilobato dydis dažnai buvo susijęs su kitų šventyklos architektūrinių detalių matmenimis. Graikų dorėninėse šventyklose stilobato ilgis priklausė nuo pločio; kai kuriose ankstyvosiose dorėninėse šventyklose kolonų aukštis buvo trečdalio stilobato pločio.

Šiuolaikinėje architektūroje stilobatas yra pastato laiptuoto pamato viršutinė dalis arba bendras kelių pastatų pagrindo paviršius. Dažnai naudojamas dangoraižių statyboje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Tarptautinių žodžių žodynas, p. 466, Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985 m.
  2. StilobatasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 418 psl.