Liemuo (architektūra)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apamėjos termų kolonada

Liemuo – vertikalioji kolonos arba puskolonės dalis tarp bazės arba pamato ir kapitelio.

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liemuo būna monolitinis arba sudarytas iš kaiščiais sujungtų būgnų, tiesus, siaurėjantis į viršų (kartais – į apačią), su entaze (nežymus kolonos liemens pastorinimas, siekiant pašalinti optinę lygaus liemens įgaubtumo iliuziją). Liemens paviršius būna lygus, puoštas raižiniais (senovės Egipte), kaneliūromis (antikinėje architektūroje), polichromine tapyba, mozaika, reljefais (romaniniuose pastatuose), profiliuotas (Renesanso laikotarpiu), spiralės formos (baroke). Klasicizmo kolonų liemuo darytas pagal antikos pavyzdžius. [1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algė Jankevičienė. Liemuo 3. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 136 psl.