Magnetaras: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: en:Magnetar |
tipografinės ir stiliaus klaidos, linkai |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Magnetar-3b-450x580.gif|thumb| Magnetaras ir jo magnetinio lauko jėgų linijos]]'''Magnetaras''' – tai stiprų [[magnetinis laukas|magnetinį lauką]] turinti [[neutroninė žvaigždė]]. Magnetinio lauko kitimas sąlygoja labai stiprų elektromagnetinį spinduliavimą, ypač [[Rentgeno spinduliai|rentgeno]] ir [[Gama spinduliai|gama]] srityse. |
[[Vaizdas:Magnetar-3b-450x580.gif|thumb| Magnetaras ir jo magnetinio lauko jėgų linijos]]'''Magnetaras''' – tai stiprų [[magnetinis laukas|magnetinį lauką]] turinti [[neutroninė žvaigždė]]. Magnetinio lauko kitimas sąlygoja labai stiprų [[elektromagnetinės bangos|elektromagnetinį spinduliavimą]], ypač [[Rentgeno spinduliai|rentgeno]] ir [[Gama spinduliai|gama]] srityse. |
||
==Formavimasis== |
==Formavimasis== |
||
Magnetarais tampa daug masyvesnės už [[Saulė|Saulę]] žvaigždės. [[supernova|Supernovos]] sprogimas nuneša didesnę dalį |
Magnetarais tampa daug masyvesnės už [[Saulė|Saulę]] žvaigždės. [[supernova|Supernovos]] sprogimas nuneša didesnę dalį medžiagos, paliekant tiktai karštą, didelio tankio šerdį. Jei [[žvaigždė]]s masė nesiekia dviejų Saulės masių, ji virsta [[Neutroninė žvaigždė|neutronine žvaigžde]]. Žvaigždei [[Gravitacinis kolapsas|kolapsuojant]], ji išsaugo savo kampinį sukimosi momentą. Dėl to ji pradeda greičiau suktis apie savo ašį. Jeigu žvaigždės apsisukimų [[dažnis]] padidėja iki 300-1000 [[Hz]] - susikuria magnetaras. Dėl greito sukimosi žvaigždės magnetinis laukas sustiprėja iki 10<sup>11</sup> [[tesla|teslų]]. |
||
==Magnetinis laukas== |
==Magnetinis laukas== |
||
| Eilutė 10: | Eilutė 10: | ||
Magnetaro magnetinio lauko energija viršija žvaigždės savojo sukimosi apie ašį energiją. Magnetinis laukas stipriai įtakoja pačios žvaigždės ir krentančios ant jos medžiagos [[plazma|plazmą]]. Judėjimas, statmenas magnetinio lauko jėgų linijoms, yra iškreipiamas, dėl to atsiranda stiprus elektromagnetinis spinduliavimas. |
Magnetaro magnetinio lauko energija viršija žvaigždės savojo sukimosi apie ašį energiją. Magnetinis laukas stipriai įtakoja pačios žvaigždės ir krentančios ant jos medžiagos [[plazma|plazmą]]. Judėjimas, statmenas magnetinio lauko jėgų linijoms, yra iškreipiamas, dėl to atsiranda stiprus elektromagnetinis spinduliavimas. |
||
Dėl stipraus lauko [[Anizotropija|anizotropiškumo]] žvaigždės medžiaga yra deformuota. Deformacija didėja, augant magnetiniam laukui, dėl ko žvaigždė yra nestabili. |
Dėl stipraus lauko [[Anizotropija|anizotropiškumo]] žvaigždės medžiaga yra deformuota. Deformacija didėja, augant magnetiniam laukui, dėl ko žvaigždė yra nestabili. Dėl šio nestabilumo sukaupta energija gali būti išlaisvinama [[Sprogimas|sprogimo]] pavidalu. Tokį procesą galima palyginti su [[Žemės drebėjimas|Žemės drebėjimu]]. Magnetaro lauko virpesys išlaisvina 10<sup>39</sup> [[Džaulis|J]] eilės energiją. Tuo metu emituojami rentgeno ir gama spinduliai pagal intensyvumą palyginami su supernovos sprogimu. |
||
Magnetaro gyvavimo trukmė yra trumpa. Jo magnetinis laukas išnyksta per 10 tūkstančių metų. Jam išsekus, pasibaigia rentgeno ir gama spindulių emisija. Žinant šiuo metu stebimų magnetarų skaičių, galima teigti, kad mūsų galaktikoje yra virš 30 milijonų šių savo gyvavimo laikotarpį baigusių žvaigždžių. |
Magnetaro gyvavimo trukmė yra trumpa. Jo magnetinis laukas išnyksta per 10 tūkstančių metų. Jam išsekus, pasibaigia rentgeno ir gama spindulių emisija. Žinant šiuo metu stebimų magnetarų skaičių, galima teigti, kad [[Paukščių Takas|mūsų galaktikoje]] yra virš 30 milijonų šių savo gyvavimo laikotarpį baigusių žvaigždžių. |
||
==Žinomi magnetarai== |
==Žinomi magnetarai== |
||
*SGR 1806-20, 50 tūkstančių šviesmečių nuo Žemės, Šaulio žvaigždyne. |
*SGR 1806-20, 50 tūkstančių [[šviesmetis|šviesmečių]] nuo Žemės, [[Šaulys (astronomija)|Šaulio]] žvaigždyne. |
||
*1E 1048.1-5937, 9 tūkstančių šviesmečių nuo Žemės, Laivo Kilio žvaigždyne. |
*1E 1048.1-5937, 9 tūkstančių šviesmečių nuo Žemės, [[Laivo Kilis|Laivo Kilio]] žvaigždyne. |
||
==Nuorodos== |
==Nuorodos== |
||
14:00, 30 spalio 2007 versija
Magnetaras – tai stiprų magnetinį lauką turinti neutroninė žvaigždė. Magnetinio lauko kitimas sąlygoja labai stiprų elektromagnetinį spinduliavimą, ypač rentgeno ir gama srityse.
Formavimasis
Magnetarais tampa daug masyvesnės už Saulę žvaigždės. Supernovos sprogimas nuneša didesnę dalį medžiagos, paliekant tiktai karštą, didelio tankio šerdį. Jei žvaigždės masė nesiekia dviejų Saulės masių, ji virsta neutronine žvaigžde. Žvaigždei kolapsuojant, ji išsaugo savo kampinį sukimosi momentą. Dėl to ji pradeda greičiau suktis apie savo ašį. Jeigu žvaigždės apsisukimų dažnis padidėja iki 300-1000 Hz - susikuria magnetaras. Dėl greito sukimosi žvaigždės magnetinis laukas sustiprėja iki 1011 teslų.
Magnetinis laukas
Magnetaro magnetinio lauko energija viršija žvaigždės savojo sukimosi apie ašį energiją. Magnetinis laukas stipriai įtakoja pačios žvaigždės ir krentančios ant jos medžiagos plazmą. Judėjimas, statmenas magnetinio lauko jėgų linijoms, yra iškreipiamas, dėl to atsiranda stiprus elektromagnetinis spinduliavimas.
Dėl stipraus lauko anizotropiškumo žvaigždės medžiaga yra deformuota. Deformacija didėja, augant magnetiniam laukui, dėl ko žvaigždė yra nestabili. Dėl šio nestabilumo sukaupta energija gali būti išlaisvinama sprogimo pavidalu. Tokį procesą galima palyginti su Žemės drebėjimu. Magnetaro lauko virpesys išlaisvina 1039 J eilės energiją. Tuo metu emituojami rentgeno ir gama spinduliai pagal intensyvumą palyginami su supernovos sprogimu.
Magnetaro gyvavimo trukmė yra trumpa. Jo magnetinis laukas išnyksta per 10 tūkstančių metų. Jam išsekus, pasibaigia rentgeno ir gama spindulių emisija. Žinant šiuo metu stebimų magnetarų skaičių, galima teigti, kad mūsų galaktikoje yra virš 30 milijonų šių savo gyvavimo laikotarpį baigusių žvaigždžių.
Žinomi magnetarai
- SGR 1806-20, 50 tūkstančių šviesmečių nuo Žemės, Šaulio žvaigždyne.
- 1E 1048.1-5937, 9 tūkstančių šviesmečių nuo Žemės, Laivo Kilio žvaigždyne.