Supernova

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Keplerio supernova SN1604

Supernova – sprogstanti žvaigždė; paskutinioji žvaigždės gyvavimo ciklo stadija.

Perėjus į supernovos stadiją, žvaigždės sukaupta energija staiga atpalaiduojama, materija plinta iki 30.000 km/s arba 10% šviesos greičio, šviesumas padidėja kelis šimtus milijonų kartų arba daugiau kaip 20 ryškių. Priklausomai nuo žvaigždės masės skiriamos I ir II tipo supernovos.

I tipo supernovos pikas intensyvesnis ir trunka iki kelių dienų, II tipo – trunka 2–3 mėnesius ir blėsta staigiau. Blėstantis blyksnis bei įvairios spinduliuotės pliūpsnis stebimas dar 6–12 mėnesių.[1]

Supernovos sprogimui pasibaigus susiformuoja pluoštinis ūkas arba plerionas ir neutroninė žvaigždė arba juodoji bedugnė.

Skirtingai nuo novų, supernovos sprogimas galingesnis, skiriasi sprogimo mechanika.

I tipo supernovos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spektre nėra H Balmerio serijos linijų.

Dvinarė sistema, kurios viena komponentė – baltoji nykštukė. Vykstant akrecijai iš didesniosios žvaigždės (paprastai raudonosios milžinės), nykštukės masė didėja. Kai ji viršija 1,44 Saulės masės (Čandrasekaro riba), baltosios nykštukės šerdis (branduolys) kolapsuoja, jame prasideda sprogstamoji branduolių sąlaja, ir staigus energijos padidėjimas susprogdina žvaigždę.

I tipo supernovos naudojamos kaip standartiniai žinomo šviesio šaltiniai atstumams iki kitų galaktikų nustatyti.

Ia tipo supernovos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Si II linija 615.0 nm

Ib tipo supernovos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

He I linija 587.6 nm

Ic tipo supernovos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Silpnos He linijos, arba jų visai nėra.

II tipo supernovos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spektre yra H Balmerio serijos linijos.

II tipo supernovomis tampa didelės (masė – didesnė nei 10 Saulės masės) žvaigždės, susidarius jų gelmėse geležinei šerdžiai ir pasibaigus termobranduolinėms reakcijoms. Tokia šerdis kolapsuoja ir, priklausomai nuo masės, virsta neutronine žvaigžde arba juodąja bedugne.


Žymėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Supernovos žymimos raidėmis SN, po to – atradimo metai ir dviejų lotyniškų skaičių kombinacija, reiškiančia supernovos atradimo eilės numerį: SN1987cj.


Žymesnių sprogusių supernovų sąrašas

Žvaigždynas Žybsnio metai Didžiausias ryškis
žybsnio metu
Nuotolis (šm)
Kentauras 185 -6? < 6 500
Šaulys 386 1 > 16 000
Skorpionas 393 -1 > 20 000
Vilkas 1006 -8 – -10 ~3 000
Tauras 1054 -6 ~5 800
Kasiopėja 1181 0 ~26 000
Kasiopėja 1572 -4 ~10 000
Gyvatnešis 1604 -2,5 ~15 000
Kasiopėja 1667 ? ~9000


Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. How Long Does Supernova Stage Last (angl.)