Supernova

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Keplerio supernova SN1604

Supernova – sprogstanti žvaigždė; paskutinioji žvaigždės gyvavimo ciklo stadija.

Perėjus į supernovos stadiją, žvaigždės sukaupta energija staiga atpalaiduojama, materija plinta iki 30.000 km/s arba 10% šviesos greičio, šviesumas padidėja kelis šimtus milijonų kartų arba daugiau kaip 20 ryškių. Priklausomai nuo žvaigždės masės skiriamos I ir II tipo supernovos.

I tipo supernovos pikas intensyvesnis ir trunka iki kelių dienų, II tipo – trunka 2–3 mėnesius ir blėsta staigiau. Blėstantis blyksnis bei įvairios spinduliuotės pliūpsnis stebimas dar 6–12 mėnesių.[1]

Supernovos sprogimui pasibaigus susiformuoja pluoštinis ūkas arba plerionas ir neutroninė žvaigždė arba juodoji bedugnė.

Skirtingai nuo novų, supernovos sprogimas galingesnis, skiriasi sprogimo mechanika.

I tipo supernovos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spektre nėra H Balmerio serijos linijų.

Dvinarė sistema, kurios viena komponentė – baltoji nykštukė. Vykstant akrecijai iš didesniosios žvaigždės (paprastai raudonosios milžinės), nykštukės masė didėja. Kai ji viršija 1,44 M (Čandrasekaro riba), baltosios nykštukės šerdis (branduolys) kolapsuoja, jame prasideda sprogstamoji branduolių sąlaja, ir staigus energijos padidėjimas susprogdina žvaigždę.

I tipo supernovos naudojamos kaip standartiniai žinomo šviesio šaltiniai atstumams iki kitų galaktikų nustatyti.

Ia tipo supernovos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Si II linija 615.0 nm

Ib tipo supernovos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

He I linija 587.6 nm

Ic tipo supernovos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Silpnos He linijos, arba jų visai nėra.

II tipo supernovos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spektre yra H Balmerio serijos linijos.

II tipo supernovomis tampa didelės (masė – didesnė nei 10 Saulės masės) žvaigždės, susidarius jų gelmėse geležinei šerdžiai ir pasibaigus termobranduolinėms reakcijoms. Tokia šerdis kolapsuoja ir, priklausomai nuo masės, virsta neutronine žvaigžde arba juodąja bedugne.


Žymėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Supernovos žymimos raidėmis SN, po to – atradimo metai ir dviejų lotyniškų skaičių kombinacija, reiškiančia supernovos atradimo eilės numerį: SN1987cj.


Žymesnių sprogusių supernovų sąrašas

Žvaigždynas Žybsnio metai Didžiausias ryškis
žybsnio metu
Nuotolis (šm)
Kentauras 185 -6? < 6 500
Šaulys 386 1 > 16 000
Skorpionas 393 -1 > 20 000
Vilkas 1006 -8 – -10 ~3 000
Tauras 1054 -6 ~5 800
Kasiopėja 1181 0 ~26 000
Kasiopėja 1572 -4 ~10 000
Gyvatnešis 1604 -2,5 ~15 000
Kasiopėja 1667 ? ~9000

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka